Profesionali aktorė šiuo metu yra viena geidžiamiausių šalyje. Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, nuo ko viskas prasidėjo, kada jos talentas buvo pastebėtas pirmąkart ir ar jau vaikystėje tėvai matė joje išskirtinių aktorės gabumų. G. Glemžaitė visiškai atvirai papasakojo savo istoriją.
Praeityje – visiškai kitokie projektai
Gelminė paaiškina, kad anksčiau ji vaidino beveik taip pat aktyviai kaip dabar, tik ne ten, kur mėgsta rinktis masės žiūrovų.
„Pastaruoju metu aš galbūt dirbu tokiuose projektuose – tiek filmuose, tiek spektakliuose, tiek serialuose – kurie yra nuėję į komercinę pusę ir automatiškai visuomenė juos mato plačiau. Galbūt dėl to dabar yra toks pojūtis, kad šiuo metu manęs visur tiek daug. Bet seniau aš buvau dramos teatre, į kurį ateina ne tokia plati auditorija“, – laidoje „GARSIAI!“ pasakoja pašnekovė ir priduria: „Tikrai nėra taip, kad dabar visi mane samdosi, o aš atmušinėju pasiūlymus vieną po kito, nes „neturiu laiko“ ir mirštu nuo išsekimo“.
Tačiau moteris prisimena ir tokių savo gyvenimo etapų, kai darbo krūvis teatre būdavo jau nebe taip lengvai pakeliamas.
„Seniau pasitaikydavo tokių atvejų, kai darbų būdavo daug daugiau nei dabar. Jų tada buvo per daug, todėl visus labai sunku suvaldyti. Tad stengiuosi dėliotis palaipsniui. Man atrodo, kad kai ilgą laiką labai nuosekliai dirbi, anksčiau ar vėliau ateina kažkokie rezultatai ir išmoksti planuotis darbus“, – sako Gelminė.
Užslėptas aktorės talentas
Paklausta, ar tėvai jau vaikystėje įžvelgė joje aktorystės talentą per tokius paprastus kasdienius nutikimus kaip gebėjimą meluoti, kad, pavyzdžiui, ne ji suvalgė visus saldainius, talentinga aktorė tvirtina, jog ko jau ko, bet meluoti ji tikrai nemoka.
„Daug kas aktorius asocijuoja iškart su gerais melagiais. Asmeniškai aš realiame gyvenime visai nemoku meluoti. Iš karto kažkodėl pradedu šypsotis taip kvailai. Viskas jau matosi veide. Sėdžiu visa raudona, išsiduodu“, – prisipažįsta mergina.
Ji tvirtina, kad vaikystėje niekas net nebūtų patikėjęs jos siekiu ateityje tapti aktore.
„Aš buvau žiauriai drovus vaikas. Darželyje kažkokiame spektaklyje vaidinau zuikį – pamenu, kaip tada drebėjau visa. Net mama neseniai pasakė: „čia labai keista, kad tu sugebėjai tapti aktore. Toks jau drovus vaikas buvai, kad, atrodė, geriau spintoje pasislėptum nei stovėtum scenoje“. Bet keičiasi dalykai“, – pasakoja profesionali aktorė.
Nors, nepaisant drovumo, pirmąkart susižavėjo aktoryste dar vaikystėje, ji tvirtai apsisprendė siekti aktorės karjeros tik būdama vienuoliktoje klasėje.
„Kokių septynerių metų amžiaus, žiūrėdama Holivudo filmus, galvojau, kad tai labai lengvas darbas. Nieko nereikia daryti, tiesiog ateiti, pakalbėt kažką, gal ten bučkį kažkam duoti ir viskas“, – juokiasi G. Glemžaitė. „Bet jau taip rimčiau sumąsčiau vaidinti kažkur vienuoliktoje klasėje. Vaikščiodama į visokias teatro studijas pajutau, kad man visai gerai sekasi, patinka ir kad aš noriu tai daryti“.
Išbandė ir padavėjos darbą
Gelminė teigė neiškart po mokyklos galėjusi stoti į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją (LMTA), nes tuo metu rinko rusakalbių grupę ir aktorių-šokėjų, o ji nepasižymėjo nei rusų kalbos mokėjimu, nei dideliais šokėjos gabumais. Norėjo būti dramos teatro aktore.
„Laukiau metus, studijavau lietuvių filologiją porą mėnesių. Mokiausi lotynų kalbos. O tada stojau ir įstojau iš pirmo karto, ačiū Dievui. Jokio spaudimo iš šeimos negavau, kad būtinai turiu studijuoti, kol laukiu kitų metų stojimų į LMTA. Tiesiog norėjau pasisemti žinių. Ir pati lietuvių filologija man pasirodė visai susijusi su aktoryste“, – sako aktorė.
Ji taip pat pasakoja, kad po kelių mėnesių, praleistų universitete, išbandė ir padavėjos darbą, tad gali pasigirti turėjusi visai kitokio pobūdžio darbo patirties nei scenos menų.
„Buvo žiauriai sunku, man skaudėdavo kojas, o naktimis sapnuodavau tokius užkandukus, kuriuos reikėdavo tepti aliejumi. Bet man labai patiko dirbti padavėja picerijoje. Žaisdavom žaidimą, kas paliks daugiau arbatpinigių“, – prisiminimais dalinasi G. Glemžaitė.
Kraštutinumų asmenybė
Gelminė pastebi, kad žiniasklaida ją vis dar pristatinėja kaip jaunosios kartos aktorę, nors savęs labai jauna ji nebelaiko.
„Liepą man bus jau 30 metų. Tai labai įdomu, kas atsitiks po mano gimtadienio. Ar aš jau iškart tapsiu senosios kartos atstovė“, – juokaudama kalba aktorė. „Bet man labai patinka, kad vis dar esu priskirta prie jaunosios kartos. Tikiuosi iki 49-erių likti prie jaunosios kartos“.
Paklausta, kokia ji yra gyvenime, labiau intravertiška ar ekstravertiška asmenybė, moteris sako, kad, nors žmonės paprastai galbūt būna per vidurį, ji atvirkščiai – pasižymi kraštutinumais.
„Galėčiau sakyti, kad esu labai kuklus, ramus ir subtilus žmogus, bet kartais kažkas atsitinka ir dingsta tas visas kuklumas. Tai būna arba labai į vieną pusę, arba į kitą. Labai blogai“, – juokiasi moteris.
Muzikinėje DELFI TV laidoje Gelminė prisipažino, kad kalbant apie muziką, ji tikrai nėra labai išranki ir per daug giliai neieško subtilių garsų.
„Neapsimetinėsiu tuo, kas nesu. Aš esu popso muzikos mėgėja. Man taip pat patinka rokas, repas, Kanye Westas labai imponuoja. Bet iš esmės esu „popsinė“. Mėgstu klausytis visokių vaikinų su gitaromis muzikos“, – juokauja aktorė.
Būdama populiari labiau dėl savo talento nei aktyvumo socialiniuose tinkluose, moteris buvo paklausta, ką ji mano apie šiuolaikinius nuomonės formuotojus ir ar sutiktų reklamuoti tam tikrus produktus.
„Aš jokiu būdu nespjaunu į šulinį, kad nebūtų taip, jog vieną dieną išsityčioju iš influencerių, o po savaitės jau reklamuoju kremukus. Manau, kad šiuo metu tokia profesija yra ant bangos, ir sveikintina, kad atsiranda tokių, kurie moka užsidirbti iš to pinigų. O šiuo metu aš labiau norėčiau visuomenėje būti matoma kaip aktorė, ne kaip nuomonės formuotoja. Todėl per daug ir nesisklaidau su tuo, ką valgau, ar kremukais. Bet niekada nesakau „ne“. Viskas yra suprantama ir pateisinama“, – tvirtina moteris.
