Šviesus, kartais juokingas ir linksmas, kartais graudus ir tragiškas pasakojimas žiūrovą nuves į 1944–1953 metų Dzūkijos kraštą ir atvers stiprius, ryžtingus Lietuvos moterų portretus pasipriešinimo kovų fone.
„Partizaninė kova, kurios dvasia buvo gyva visus sovietinės okupacijos metus nebūtų tokia, kokia buvo be šalia veikusių ryšininkių, motinų, seserų, mylimųjų besąlygiško atsidavimo ir pagalbos. Jų dėka, partizaninė kova Dzūkijoje turėjo išskirtinių bruožų – ištisi kaimai slėpė, maitino, rengė, gydė partizanus, o išdavysčių, ypač pirmaisiais metais, būdavo labai mažai.
Bene brangiausias miško brolių ir seserų palikimas – dainos. Per jas galima atsekti visą pasipriešinimo istoriją – kiekvieną mūšį, kiekvieną netektį, kiekvieną viltį ir meilę“, – pasakoja V. Mockevičiūtė.
Spektaklį apie devynerius dramatiškus rezistencinių kovų metus menininkės kuria kartu su folkloro muzikantais Dariumi Mockevičiumi ir Pauliumi Kovalenko. Scenoje skambės jau benysktantis Dzūkijos apeiginės tautosakos žanras – gyvai atliekamos partizanų dainos dzūkiška tarme. Moterų istorijos bus pagyvinamos ekrane pasirodančiais gyvais to meto liudininkių išgyvenimais ir atsiminimais. Jautrius video pasakojimus užfiksuoti padėjo Agnė Marcinkevičiūtė.
„Miško seserys“ – spektaklis apie kilnias moteris, kurios nepabūgusios sunkios buities, kankinimų ir nuožmios kovos taisyklių, su didžiausiu atsidavimu, meile bei tikėjimu statė mūsų laisvės pamatus.
