Reikšminga literatūros figūra
Waltas Whitmanas (1819–1892) – verlibro revoliucionierius, vienas pačių svarbiausių amerikiečių poetų. Verlibras – tai poezijos kūrimo būdas be aiškaus metro, nerimuojant. Iki XIX a. vidurio eilės buvo kuriamos pagal griežtas taisykles, o W. Whitmanas „Žolės lapuose“ vienas pirmųjų jas sulaužė. Jis laikomas poetu, įteisinusiu tokį poezijos rašymą. Mūsų dienomis beveik niekas neberimuoja, todėl W. Whitmanas ir laikomas šiandieninės poezijos pradininku. Jis padarė milžinišką įtaką vėliau gyvenusiems poetams visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą: Allenui Ginsbergui, Pablo Nerudai, Vladimirui Majakovskiui, Eduardui Mieželaičiui ir kt.
„Klasiku šį poetą pripažino tik XX a., sulig modernizmo įsigalėjimu: reikia suprasti, kad XIX a. viduryje niekas nerašė eilėraščių verlibru, be to, tam tikras seksualinis laisvumas, kūniškumo pripažinimas, įvairiausių socialinių sluoksnių vaizdavimas bei netgi jų gynimas ir vietomis pasireiškiantis savotiškas abejingumas tradicinės moralės normoms negalėjo būti lengvai priimtas to amžiaus žmonių”, – knygos apžvalgoje „LRT Klasikos“ laidoje „Ryto allegro“ sakė literatūralogė Elžbieta Banytė.
Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W. Whitmanas savo eilėmis skelbia laisvę ir lygybę, pastebi tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas. Jis – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters, miestiečių, jūreivių, darbininkų ir žemės žmonių poetas, bet kartu ir lapo, skruzdės, jūros, saulės dainius – jam viskas vienodai svarbu. Bet kokia doktrina ar tikėjimas poetui per ankšti, jis savyje sutalpina viską. W. Whitmano poezija šiandien tebėra tokia pat artima ir išlaisvinanti, kokia buvo ir prieš daugiau nei šimtmetį. W. Whitmanas ir šiandien skamba labai šiuolaikiškai.
Gyvenimo knyga
Poeto W. Whitmano gyvenimo knyga, poezijos rinkinys „Žolės lapai“, pirmąkart pasirodė 1855-aisiais. Jame tebuvo 12 eilėraščių. Autorius knygą nuolat pildė, taisė ir ji tapo esminiu modernistinės poezijos rinkiniu. Paskutiniame „Žolės lapų“ leidime, išėjusiame prieš pat autoriaus mirtį 1892 m., jau buvo 383 eilėraščiai, surašyti į daugiau nei 400 puslapių.
Tik išleisti „Žolės lapai“ nebuvo pastebėti, skaitytojai knygos nepirko, bibliotekoms jos nereikėjo. Galima priežastis – iki tol nebuvo tokios be tradicinio rimavimo parašytos poezijos, ji atrodė beprotiškai keista. W. Whitmanas desperatiškai bandė sudominti skaitytojus – apsimetęs kritiku kitu vardu jis į laikraščius rašė knygos recenzijas, stengdamasis padėti skaitytojams suprasti novatoriškus tekstus.
„Labiausiai poetui pasisekė, kai jis išsiuntė knygą vienam pagrindinių JAV intelektualų Ralphui Waldo Emersonui, gyvenusiam Bostone bei rašiusiam geras, bet neoriginalias eiles. Jo manymu, naujai susikūrusiai Amerikai reikėjo naujos poezijos. Tad jis iškart pastebėjo, kad W. Whitmano kūryba – kažkuo ypatinga. Taip per daugelį „Žolės lapų“ leidimų W.Whitmanas pagaliau surado savo skaitytoją ir tapo šiek tiek žinomas senatvėje bei gana ramiai gyveno“, – apie W. Whitmano sėkmės kelią pasakoja poetas Rimas Užgiris, parašęs įvadą naujajam „Žolės lapų“ leidimui.
Whitmano eilės lietuviškai
Pirma W. Whitmano rinktinė lietuviškai buvo išleista 1959-aisiais, išversta Antano Miškinio, ir padarė didžiulę įtaką lietuvių poezijai. Praėjus šešiasdešimčiai metų naują rinktinę sudarė ir eilėraščius išvertė M. Burokas ir K. Pocius. Kaip sakė T. Venclova, kiekviena karta turėtų turėti savąjį žymių pasaulio literatūros kūrinių vertimą. Naujajame leidime yra atrinkti 28 eilėraščiai.
„Epocha pasikeitė, bet daugeliu atžvilgių gyvename Whitmano laikais. „Žolės lapuose“ šaukiamasi lygybės ir laisvės – tiek politinės, tiek asmeninės, o ši aprėpia seksualumą ir religingumą, saviraišką ir visa tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas. Dabar Lietuva nepriklausoma ir laisva. Jos piliečiai keliauja po pasaulį, o skaitytojai godžiai domisi pasaulio literatūra; pagreitį jau įgavusi ir asmeninė laisvė – religinė, seksualinė, politinių ir filosofinių pažiūrų. Ir nėra poeto, kuris individo ir išorinio pasaulio santykį galėtų aprėpti taip puikiai, kaip aprėpė Whitmanas“, – apie prieš 165 metus parašyto kūrinio aktualumą šiandien knygos įvade rašo R.Užgiris.
Leidinį finansavo Lietuvos kultūros taryba.
