Idėjos ateina dirbant
DELFI TV kultūros laidai „ARTimai“ V. Marcinkevičius pasakojo, kad nors pats 50-ies metų riboženklio nesureikšmino, nebandė ir slėpti fakto peržengęs šią ribą. Tada ir pagalvojo, kad nėra geresnio būdo tam paminėti, nei surengti parodą. Joje – dalis tapybos darbų iš NB galerijos Danijoje, bet niekada nerodytų Lietuvoje, taip pat – keramikos kūriniai, kuriuos jis pradėjo kurti atradęs šią techniką prieš porą metų.
Paklaustas, ar visi menininkai, tarp jų ir jis pats, yra, kaip dažnai galvojama, lyg paliesti pilnaties, V. Marcinkevičius juokėsi, kad jis yra tarsi blaivesnio mąstymo atstovas: pavyzdžiui, jis niekada nelaukia įkvėpimo, o tiesiog imasi darbo. „Jei lauksi įkvėpimo, jis gali ir neateiti – gali jo niekada ir nesutikti“, – šypsojosi dailininkas.
Pasak jo, pavadinimas „Moonstruck“ labiau susijęs su bandymu išsiaiškinti, kaip, kartais lyg iš niekur, ima ir gimsta idėja. Pavyzdžiui, viename jo paveikslų esantis vaizdinys jį lyg persekiojo kelerius metus, kol pagaliau pavyko jį atspindėti taip, kad dailininkas liko patenkintas. „Kelerius metus su šeima lankomės toje pačioje vietoje Prancūzijoje ir vis norėjau kažkaip nutapyti tą vietą, ieškojau tinkamo būdo. Tik po labai daug bandymų jį darau“, – pasakojo V. Marcinkevičius, juokdamasis, kad tapant šį darbą, kuriame vyrauja mėlyna spalva, jam buvo labai sunku susivaldyti nepridedant daugiau ryškių spalvų, kaip būdinga daugeliui kitų jo darbų.
Šiuolaikinio pasaulio atspindys
Dailininko darbuose galima atpažinti ir šiuolaikinio pasaulio elementus, pavyzdžiui, jaunos merginos rankose laikomą mobilųjį telefoną. „Tie socialiniai dalykai iš kasdienybės ateina į kūrinius: kaip olandiškas natiurmortas buvo vynuogės, sūris, triušis ar kitas mėsos gabalas, tai, nori nenori, pas mus ant stalo yra kompiuteris, keli telefonai, krūvos pakrovėjų ir laidų. Tas natiurmortas keičiasi ir dar keisis: jauna karta priima tai kaip visišką realybę“, – sako menininkas, tokius kūrinius vadindamas labiau ne apmąstymais apie realybę, o jos atspindžiu.
Galimybė greitai reaguoti buvo viena iš priežasčių, kodėl jis savo išraiškos būdu pasirinko būtent tapybą. „Man tai tokia lengviau valdoma medija, išraiškinga, paveiki. Aišku, buvo dešimtmetis, kai buvo tendencija transliuoti apie tapybos gesimą ar net mirtį meno istorijoje, bet čia amžina tema: neįmanoma užgesinti žmogaus saviraiškos – prieš tūkstančius metų žmonės ant uolų paišė, turbūt paišys ir ant raketų, jei skrisime į Marsą“, – įsitikinęs V. Marcinkevičius.
Nuogos figūros – dėl laiko ženklų atsisakymo
Nors komentaruose apie V. Marcinkevičiaus kūrybą dažnai minima ir tai, kad joje daug erotikos, dailininkas šypsosi, kad tai ne visada tiesa. „Nuo studijų laikų mano kūriniuose veikia figūratyvas. Man tiesiog atrodė, kad nuogos figūros man yra dėkingesnės, man tai leisdavo sau pačiam įsivaizduoti, kad jose nėra jokio laikmečio – labiau abstrakčios temos kaip meilė, neapykanta ar dar kažkas, kam man tiesiog reikėjo figūrų“, – aiškina jis.
Pasak jo, jis kartais net nustemba, kur kai kurie žmonės įžvelgia erotiką. „Pavyzdžiui, yra kūrinys, kuriame yra dvi vieną kitą apsikabinusios figūros, jis yra apie globą, apie atsisakiusiojo dangaus požiūrį į pasaulį ir taip toliau, bet kiti mato tame dviejų figūrų erotiką. Ten aš erotikos nemačiau visai, bet kartais buvo nuogumo ir ta (erotikos) prasme – įtampos, provokacijos“, – komentuoja dailininkas.
Didžiausias noras – nesustoti kurti
Paklaustas apie ateities planus. V. Marcinkevičius sako, kad kitais metais jau turi suplanavęs parodą Danijoje, o galvojant apie ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, dešimtmetį, jam svarbiausia – toliau kurti.
„Norisi sukurti įdomių kūrinių, kurie nustebintų patį save ir žiūrovą. Didžiausias noras, kad viskas eitųsi natūraliai, kokybiškai, su satisfakcija pačiam sau, bet tuo pačiu išlaikant tą įtampą ir norą sukurti kažką vis geresnio“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad labiausiai įkvepiantis pavyzdys šiuo klausimu jam buvo Augustinas Savickas, niekuomet neišėjęs į pensiją ir kūręs iki pat gyvenimo pabaigos.
Paroda veiks iki sausio 9 dienos 12–17 valandomis Kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“ (Vaidilutės g. 79, Vilnius).
