Nepaprastos istorijos santrumpą ir daugybę įdomių faktų galima rasti neseniai leidyklos „Alma Littera“ išleistame romane „Gaono kodas“, pasakojančiame apie Lietuvoje ir istorinėse Lietuvos žemėse gyvenusius žydus (litvakus) ir jų įtaką pasauliui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tikslios informacijos išlikę mažai, daugiausia iš pasakojimų. Tačiau ir tai, kas likę (daugiausia portugalų kalba), byloja nepaprastą istoriją – apie ryžtą, užsispyrimą ir išradingumą“, - sako knygos „Gaono kodas“ autorius Rytis Sabas.
Moišė Elkana Klabinas gimė Želvoje 1860 metais ir joje gyveno 25 metus. Klabinas nebuvo tikroji jo pavardė – regis, senelis arba tėvas pasikeitė Laferio pavardę, norėdamas, kad vaikai išvengtų tarnybos Rusijos caro armijoje. Manoma, kad Klabino pavardė kilo nuo netoliese esančio Klabinių miško.
Tuo metu Želvoje buvo keliasdešimt namų, kuriuose gyveno apie pusė tūkstančio žmonių, dauguma žydų. Jie kalbėjo jidiš, laikėsi papročių ir puikiai sugyveno su lietuviais. Miestelio seniūnas buvo Levas Klabinas – Moišės tėvas.
Pasak palikuonių, Moišė visuomet norėjo turėti žemės. Niekas nežino, už kokius pinigus Moišė nusipirko žemės, nors tai tuo metu draudė Rusijos imperijos įstatymas. Tačiau caro Aleksandro III valdžiai jį įskundė pardavėjas, ir jaunajam žydui teko bėgti. Pėsčiomis ir pakeleivingais vežimais jis kirto Lenkiją ir Vokietiją, kol įlipo į laivą, plaukiantį į Angliją. Tačiau svajonės kada nors turėti savo žemės neatsisakė. Anglijoje Moišė pasivadino Maurice‘u Freemanu – laisvu žmogumi.
Londone Maurice‘as išsinuomojo vagonėlį, pirko šlepetes ir pardavinėjo jas gatvėse, tačiau suprato, jog tokių kaip jis – daugybė ir konkurencija milžiniška.
Kai po poros metų išeivis iš Želvos sužinojo, kad Brazilijos imperatorius Domas Pedro II dalija žemę naujakuriams ir dar apmoka kelionę, jis nedvejojo. Santoso uoste 1889 metais jis išlipo su 20 kilogramų tabako, dėže cigarečių popieriaus ir vyniojimo įranga. Ėmė sukti cigaretes po vieną ir pardavinėti – tai buvo naujiena Brazilijoje.
Imperatoriaus siūloma žemė vynuogėms auginti žydo nesudomino. Jis įsidarbino kanceliarinių reikmenų krautuvėje, kuri priklausė bevaikei pagyvenusiai porai. Netrukus jis nusipirko krautuvę, vėliau ėmė verstis kartono gamyba, leidyba ir praturtėjo.
Po maždaug dešimties metų 35-erių Klabinas iš Lietuvos atsigabeno visą šeimą, sužadėtinę Bertą Osband, pasikvietė gimines iš JAV. Prie kompanijos prisidėjo ir giminaičiai Laferiai. Šeima įsigijo žemės, miško. Pats M. Klabinas vietos reikalais rūpintis paliko savo brolius, o pats išvyko į Vokietiją mokytis popieriaus gamybos paslapčių ir atsigabenti įrangos.
Klabinas mirė 1923-iaisiais, būdamas 63 metų, Heidelberge, Vokietijoje. Nepaisant to verslas suklestėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą, perėmus jį broliams ir giminaičiams. Vienas pažangiausių buvo Moišės pusbrolis Wolffas Klabinas, kurio sūnus vėliau tapo net Rio de Žaneiro meru. Teigiama, kad pats Wolffas vos netapo Brazilijos finansų ministru.
Šiuo metu kompanija „Klabin S.A.“ – didžiausia Brazilijos popieriaus gamintoja, eksportuotoja ir perdirbėja. Jai priklauso 17 gamyklų Brazilijoje ir 1 Argentinoje, 218 tūkst. hektarų pasodintų miškų ir 183 tūkst. hektarų saugojamų miško plotų. Bendrovėje dirba 19 tūkst. darbuotojų.
