Kiekvieną šeštadienį iki sausio pabaigos autorius lankytojus pasitiks su svečiu – papasakos apie parodą, fotografijose užfiksuotus asmenis, pasidalys už kadro likusiomis istorijomis bei pristatys savo trumpus begarsius filmus.
Praėjusio amžiaus kultūrinio gyvenimo atspindžiai
Į praėjusį šeštadienį vykusį pirmąjį susitikimą su menininku bei jo viešnia dainininke, profesore ir pedagoge Giedre Kaukaite susirinko būrys lankytojų. Kai kurie jų įamžinti muziejuje eksponuojamose fotografijose, kurias savamokslis fotomenininkas padarė nuo karjeros pradžios 1963 m. iki pat 2000 m. Parodoje „Susitikimai paskutiniame šimtmetyje“ pristatoma analoginė fotografija, kurią menininkas spausdino savo rankomis.
„Gal kažkur aš papuoliau? Svarbiausia, kad retušuotas būčiau“, – menininko klausė savo atvaizdo ieškantis vyriškis, ir, ko gero, bičiulis.
Rašytojus, aktorius, muzikantus, šokėjus ir kitus Lietuvos kultūros pasaulio veikėjus autorius įamžino dirbdamas fotoreporteriu iki šiol leidžiamuose žurnaluose „Literatūra ir menas“ ir „Kultūros barai“.
„Buvo periodas, kai fotografavau stambius planus. Čia [parodoje] yra visko – nesispecializavau, man įdomu buvo viskas. Neturiu jokios klišės, jokių ikonų. Kiti turi klišę gerąja prasme, juos galima atskirti. Mano kūryba mutavo.“
Aktyviai prisideda prie archyvo tvarkymo
Prieš keletą metų fotomenininkas savo archyvą padovanojo Nacionaliniam muziejui.
„Esu labai turtingas žmogus. Turiu daug visko, ir galiu dovanoti valstybei, kuri pati neįpirks. Tai, ką šiandien matote, yra tik nago juodymas. Džiaugiuosi, kad [muziejus] priėmė mano archyvą. Tai – vienintelis muziejus, supratęs negatyvų vertę ir pradėjęs rūpintis, kad atsirastų valstybinė negateka. Kol kas apie tai niekas nešneka. Šiandien čia saugomas toks paveldas kaip Čechavičiaus, Fleury, Bulhako, tarpukario fotografo Augustino, amžiną atilsį mano kolegos Baranausko, Urbakavičiaus, mokytojos bei fotografės Pajedaitės kūryba“, – praėjusį šeštadienį DELFI sakė A. Kunčius.
80-ąjį jubiliejų rugpjūtį minėjęs fotografas apie Nacionalinio muziejaus komandą atsiliepė šiltai, negailėjo gerų žodžių. Vis dėlto, šiai institucijai savo 80 tūkst. negatyvų bei 2600 fotografijų archyvą patikėjo su viena sąlyga – kol yra gyvas, prisidės prie jo tvarkymo. A. Kunčius tris kartus per savaitę ateina į muziejų, kur kartu su šios parodos kuratore Onute Butkute identifikuoja fotografijose užfiksuotus asmenis ir įvykius. O. Butkutė fotografo darbus retušuoja.
Menininkų archyvais nieks nesirūpina
„Dabar visos fotografijos mokyklos ir kolegijos ruošia menininkus. Žinoma, rengia profesijai, kad žmonės galėtų užsidirbti duonai, bet kodėl niekas neruošia paveldo saugojimo ir archyvavimo specialistų, nesiunčia restauravimo mokytis į šią tradiciją turinčias šalis Vokietiją, Italiją, Prancūziją? Pas mus šitie reikalai visiškai apleisti. Reikia jaunimo, kuris tuo domėtųsi“, – rūpestį išsakė A. Kunčius.
Autorius negailėjo kritikos Kultūros ministerijai, valstybei.
„Yra daug fotografų, kurie nežino, kur juos [archyvus] padėti. Mano artimi buvę kolegos, kurie dabar jau nebepajėgūs, namuose turi archyvus, kurių niekas jau nebetvarkys, čia ne šeimos reikalas. Niekas nesupranta... Man dėl to labai liūdna.“
Kunčius priklauso Lietuvos fotografijos klasikais vadinamų menininkų kartai, kaip ir Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Vitas Luckus. 2015 m. rudenį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje buvo surengta didžiulė retrospektyvinė A. Kunčiaus kūrybos paroda „Vaizdaraščiai“.
Parodos kuratorė O. Butkutė, parodos dailininkė – Giedrė Narbutienė.
Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1), Naujajame arsenale, veiks iki 2020 m. vasario 16 d.
