Neblėstančio populiarumo „Mažasis princas“: lažinamės, kad žinote ne viską

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę“, – taip sukurtą „Mažąjį princą“ pristatė prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi. Ši filosofinė pasaka, išleista Antrojo pasaulinio karo metais, netruko tapti viena populiariausių knygų pasaulyje – ją noriai skaito ir cituoja tiek vaikai, tiek suaugę. Beveik į 300 pasaulio kalbų išversta knyga kasmet vis atgimsta naujuose leidimuose. Lažinamės, jog apie vieną populiariausių istorijų pasaulyje dar žinote ne viską.

145 mln. tiražas pasaulyje ir sėkmė Lietuvoje

„Mažasis princas“ savo pasauline sėkme prilyginamas net Biblijai. A. de Sent Egziuperi filosofinė pasaka laikoma viena iš daugiausiai vertimų turinčių kūrinių. „Mažasis princas“ išverstas į beveik 300 pasaulio kalbų, o bendras knygos tiražas siekia daugiau nei 145 milijonus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujausias Lietuvoje „Mažojo princo“ leidimas (leidykla „Nieko rimto“) knygynuose pasirodė šios savaitės pradžioje. Didesnis formatas, nei įprasta šiam kūriniui, ir spalvingos bei jautrios italų dailininkės Manuelos Adreani iliustracijos į užburiančią istoriją pažvelgti iš naujo leis tiek suaugusiems, tiek jauniesiems skaitytojams. Su šios dailininkės piešiniais knyga Lietuvoje leidžiama pirmąjį kartą. Be to, tai dar ir naujas „Mažojo princo“ vertimas iš prancūzų kalbos. Klasika tapusią knygą vertė patyrusi vertėja Violeta Tauragienė, kurios dėka lietuviškai galime skaityti tokių prancūzų rašytojų kaip Albero Kamiu, Fransuazos Sagan, Samuelio Beketo kūrinius.

Kūrinį įkvėpė „Undinėlė“ ir autoriaus žmona?

Nors tikrojo savo įkvėpimo parašyti „Mažąjį princą“ autorius taip ir neatskleidė, tačiau yra manoma, jog A. de Sent Egziuperi įkvėpė H. K. Anderseno sukurta pasaka „Undinėlė“. XX-ojo amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje A. de Sent Egziuperi buvo gydomas ligoninėje po jo paties pilotuojamo lėktuvo katastrofos metu patirtų sužeidimų. Autorius ligoninėje nuobodžiavo, tad atvykęs draugas Annabella, ėmė jam skaityti „Undinėlę“. Manoma, jog būtent šis kūrinys įkvėpė jį galvoti apie galimybę pačiam sukurti pasaką.

A. de Sent Egziuperi ir jo žmonos Konsuelos santykiai buvo nepastovūs. Nors ir didžiąją gyvenimo dalį jie gyveno atskirai, ji visada išliko jo mūza. Tikėtina, kad būtent šie santykiai įkvėpė sukurti rožės personažą „Mažajame prince“. Taip, kaip autorius Konsuelą visada laikė savo širdyje, taip ir Mažasis princas nuo pavojų saugo ir kruopščiai laisto savo rožę. Nors princas kelionėje susiduria su kitomis rožėmis (autoriaus atveju – kitomis moterimis), lapė jam primena, jog jo rožė yra unikali, nes „tu amžinai atsakai už tą, ką prisijaukinai“.

Prancūzijos simboliu tapęs kūrinys šalį garsina net Japonijoje

Pasaulinio pripažinimo sulaukęs prancūzų autoriaus A. de Sent Egziuperi apsakymas tapo vienu iš šalies simbolių. Iki euro valiutos atsiradimo, Prancūzijoje buvo naudojami frankai. Ant penkiasdešimties frankų banknoto, išleisto XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, puikavosi A. de Sent Egziuperi kartu su jo sukurtu Mažojo princo personažu, stovinčiu ant savo asteroido „B-612“, kuriame auga ir raudona rožė.

Japonijoje, Hakonės mieste, veikia vienintelis pasaulyje „Mažojo princo“ muziejus, įkurtas minint šimtąsias autoriaus gimimo metines. Muziejaus ekspozicijoje vaizduojama A. de Sent Egziuperi gyvenimo ir kūrybos istorija. Atvykusius muziejaus lankytojus pasitinka europietiškas sodas, įkomponuotas į nuostabų Hakonės kraštovaizdį.

Įprastas suaugusiųjų gyvenimo normas jautriai ir filosofiškai kvestionuojanti „Mažojo princo“ istorija – tai viso pasaulio mažus ir didelius skaitytojus džiuginantis Prancūzijos kultūrinis paveldas, primenantis, kad draugystė, meilė ir neapsimestinis tikrumas – vertybės, kurios, kaip ir šis kūrinys, yra nepavaldžios laikui.