Iš dalies dėl aukštų nuomos kainų dalis išvardytų galerijų veikia ne Vilniaus miesto centre, todėl meno erdvių aplankymas gali virsti rečiau lankomos ar visai nepažįstamos miesto dalies atradimu.

Galeriją įkūrė savo bute

2015 m. vasarą menininkės Aistės Kisarauskaitės atidarytą galeriją „Trivium“ galima vadinti lėtesnio laiko zona, nes erdvę menui eksponuoti ji įkūrė bute Vilkpėdėje, kur gyvena ir kuria. Todėl apsilankymas greičiausiai užtruks ilgiau nei įprastoje tokio dydžio galerijoje. Ne tik dėl atvykimo iki Vilkpėdės, kurioje be galerijos dar galima pasivaikščioti po čia pat esantį parką ar pavažiavus Savanorių prospektu apžiūrėti senąjį Vilnius-Kaunas kelią, tam yra ir kitų priežasčių.

„Trivium“ galerija nėra miesto centre, čia reikia specialiai važiuoti. O atvykus taip pat nėra ta galerija, kurią galėtum greitomis prabėgti tik užmesdamas akį į eksponatus. Žinoma, visai neturint laiko, galima elgtis ir taip, tikrai niekas neįsižeis ir prievarta nebruks arbatos ar pokalbio, tačiau ramus pabuvimas yra šios galerijos specifika – pasikalbėti, sužinoti ką nors nebūtinai apie šį menininką, tiesiog čia – lėtesnio laiko zona. Galbūt todėl, kad tai – butas, bet toks formatas buvo sumanytas iš pat pradžių – greičiau kaip diskusijų, pokalbių, idėjų gaminimo ir patikrinimo vieta, ne tik kūrinių eksponavimo erdvė. Taip pat svarbu, kad čia nebūtinai eksponuojami vien vizualieji menai – vyksta ir koncertai, rodomi projektai, susiję su dizainu ar tiesiog vizualiąja kultūra“, – namuose įkurtą galeriją ir jos veiklos pobūdį pristato A. Kisarauskaitė.

G. Znamierovskio paroda „Introspektyva2“
Foto: G. Znamierovskio nuotr.

Menininkės tėvai – Vincas ir Saulė Kisarauskai. Šie žymūs menininkai sovietmečiu savo kūrybą dėl tuometinės valdžios galėjo eksponuoti tik privačioje erdvėje, t.y. namuose arba studijose, tad ši galerija tapo sovietmečio modernizmo tradicijos tąsa.

Formuodama parodas, kurių per metus būna 8-10, ir renginius menininkė linkusi pasikliauti savo nuomone. „Esu labai autoritariška kuratorė, eksponuoju tik tai, kas man įdomu. Turinio kriterijai ir yra tokie – kad būtų įdomu. Tai gali būti įvairūs projektai, kartais – beprasidedantys, kartais – seniai buvę, paralelinės žinomų autorių kūrybinės veiklos (žinomo fotografo Remigijaus Treigio tapyba ar Gintauto Trimako piešiniai, Anton Lukoszevieze partitūros-koliažai), kartais – baldai, daiktai, rastų fotografijų kolekcijos, svarbu, kad tai būtų kažkaip kultūriškai svarbu, kad atvertų kokį nors naują požiūrį ar seniai užmirštą klodą”, – paaiškino paklausta apie atrankos kriterijus.

Spalio 22 d. „Trivium“ buvo atidaryta Juliaus Kuršio (g. 1987 m.) fotografijų paroda „Vėjas ir vanduo“. Fotomenininkas įkvėpimo sėmėsi iš senovės graikų dramaturgo Aristofano kūrinio „Debesys“ ir kelia klausimus apie ribas – tarp sąmonės ir nesąmonės, teisingo ir neteisingo žodžių, kas tą ribą nubrėžia. Paroda veiks iki lapkričio 22 d. Vėliau iki metų pabaigos renginių sumažės, tačiau gruodžio 17 d. tradiciškai vyks performansas.

Prieš atvykstant į galeriją reikėtų paskambinti.

Adresas: Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius
„Facebook“ paskyra


Naujos erdvės Rasų kolonijoje

Tikriausiai jauniausia sostinės galerija „Atletika“ duris atvėrė šį rugsėjį, per Vilniaus galerijų savaitgalį. Ši erdvė – kol kas vienintelė, kurią galima aplankyti Vitebsko gatvėje besikuriančiame kultūros komplekse „SODAS 2123“. Abi erdvės įsikūrusios dviejuose tarpusavyje sujungtuose pastatuose – Antrojo pasaulinio karo metais statytoje dalyje veikia „Atletika“, o miesto ir šalies kultūrą bei edukaciją turtinančias organizacijas subursiantis centras, tikimasi, iki 2023 m. galutinai įsikurs buvusios mokyklos pastate.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) kuruojama šiuolaikinio meno galerija yra ankstesnių projektų erdvių „Malonioji 6“ (veikė 2014-2015 m.) ir „Sodų 4“ (veikė 2016-2019 m.) idėjų tęsinys.

„Kai mūsų nuomos sutartis su „Sodų 4“ patalpų savininku ėjo į pabaigą, Stoties rajonas tapo madingu. Nekilnojamojo turto nuomos kainos jame kilo, tad nusprendėme ieškoti naujos erdvės. Juolab, kad turimoje tebuvo 30 kv. metrų, tiek pat nusileidus žemyn į rūsį. Tuo metu keli nariai pastebėjo Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtą konkursą kultūrinei veiklai buvusios mokyklos patalpose, gimė kultūros komplekso idėja. Radę bendraminčių partnerių, nusprendėme pateikti paraišką“, – pasakojo „Atletikos“ kuratorė ir „SODAS 2123“ meno vadovė Danutė Gambickaitė.

Galerija pristato kylančius ir pripažintus Lietuvos ir užsienio menininkus, todėl čia vyksta ir ketinama rengti parodų atidarymus, koncertus, naujų iniciatyvų ir knygų pristatymus. Kaip teigia kuratorė, vieną dalį programos sudarys LTMKS narių parodos, renginiai ir kitokios veiklos, kita bus skirta sąjungai nepriklausančių užsienio ir Lietuvos kūrėjų pristatymams. Didelis dėmesys bus skiriamas videomenui.

Lapkričio 14 d. 19.30 val. „Atletikoje“ atsidarys menininko Igno Pavliukevičiaus paroda „Vandeniui atspari širdis“. Ji veiks iki mėnesio pabaigos, lapkričio 29 d. Instaliacijoje autorius kalba apie supanašėjimą tarp to, kas realu, ir to, kas dirbtina. Savo praktikoje jis kuria situacijas, kuriose žmonės priešpastatomi sau santykyje su technologijomis. Jungdamas skirtingas medijas – performansą, virtualią realybę, 3D modeliavimą – I. Pavliukevičius siekia iššaukti prieštaringą žiūrovo patirtį.

Galerija „Atletika“ atvira tik parodų metu. Parodoje „Vandeniui atspari širdis“ lankytojai laukiami trečiadieniais-penktadieniais 16-19 val.

Adresas: Vitebsko g. 21, Vilnius
„Facebook“ paskyra

Trys viename: redakcija, projektų erdvė ir knygynas

„Editorial“ – taip vadinasi parodų erdvė ir dviejų šiuolaikinio meno žurnalų internete redakcija ir knygynas viename kambaryje. Projektų erdvę įkūrė redaktorės Neringa Černiauskaitė (Artnews.lt) ir Vitalija Jasaitė („Echo Gone Wrong“). Tad nenuostabu, kad pirmaisiais metais erdvės kontekstas atsispindėjo kalbą ir komunikaciją apmąsčiusioje programoje. Vėliau ji tapo atviresnė.

„Editorial“ gimė labai organiškai – tiesiog buvo gaila tokioje puikioje lokacijoje ir pustuštėje erdvėje laikyti du darbastalius ir knygų lentyną, kol jauni menininkai beviltiškai ieško, kur galėtų pristatyti naujausius savo kūrinius, neįsipainiodami į akademinius, komercinius ar institucinius santykius. Iš čia kilo ir erdvės pavadinimas – „Editorial“, tiesiogiai nurodantis į redakcinę aplinką, tačiau tuo pačiu kviesdamas menininkus kas kartą sukurti savo „įvadinį tekstą“, parodyti savo poziciją. Tad nemažai parodų sudaro soliniai prisistatymai, kuriuos surengti jauniems kūrėjams pavyksta retai“, – šios erdvės atsiradimą paaiškino bendraįkūrėjos.

Jakub Choma paroda Atsprarumas, 2019. "Editorial" galerija
Foto: Ugniaus Gelgudos nuotr.

Juodvi priduria, kad be vietos menininkų, „Editorial“ kviečia jaunus užsienio menininkus ir kuratorius. Taip siekdamos vietinę publiką susipažindinti su šiuolaikinio meno tendencijomis ir lietuvių autorius įtraukdamos į tarptautinį meno kontekstą. Redaktorės džiaugiasi, kad „Editorial“ pasirodę kūrėjai – Rūtenė Merkliopaitė, Anastasija Sosunova, Ieva Rojūtė ir kiti – būtent čia buvo pastebėti užsienio kuratorių ir galerininkų.

Lapkričio 9 d. projektų erdvėje bus atidaryta Malmėje gyvenančios menininkės Kah Bee Chao solo paroda „GĖLĖS“. Menininkė dalyvavo pirmoje grupinėje „Editorial“ parodoje prieš kelis metus, o dabar į šią erdvę sugrįžta su solo projektu, kurį išvystė reziduodama Vilniuje esančiame tarpdisciplininiame edukacijos, rezidencijų ir parodų centre „Rupert“. Kitą savaitę vyksiančioje parodoje, kaip teigia erdvės šeimininkės, bus pristatomos naujos instaliacijos, tiriančios ekosocialinius ir politinius procesus, pasitelkiant medžiagiškumą bei savitus kultūrinius fenomenus kaip, pavyzdžiui, Feng Šui praktika.

„Editorial“ parodos atviros lankytojams ne tik per atidarymus. Jose apsilankyti galima darbo dienomis nuo trečiadienio iki penktadienio 15-19 val. bei šeštadieniais 12-16 val. Tačiau erdvės darbo laikas koreguojamas pagal valstybines šventes ir mieste vykstančius kultūrinius renginius, todėl kartais gali kisti.

Adresas: Latako g. 3, Vilnius
„Facebook“ paskyra

Susitikimų erdvė geležinkelio stotyje

Dvidešimties minučių traukiniu ir vieno euro pakanka atsidurti Lentvario geležinkelio stotyje. Užlipę į antrąjį pastato aukštą, atsidursite šį pavasarį atidarytoje meno ir susitikimų erdvėje „Lokomotif“. XIX a. menančiame istoriniame pastate įsikūrusia susitikimų erdve rūpinasi jos įkūrėjai kuratoriai Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela.

Iš pradžių ši erdvė buvo svarstyta kaip potenciali studija, tačiau vėliau duetas ryžosi ją paversti atvira susibūrimų vieta, kokią ją matome šiandien. „Lokomotif“ vyksta ne tik parodos, bet ir kitos veiklos – susitikimai, edukacijos, net rezidencija menininkams bei tyrėjams.

Parodos „2 0 9 0“ atidarymas susitikimų erdvėje „Lokomotif“
Foto: Lauryno Skeisgielo nuotr.

„Mūsų santykis su miestu skiriasi. Laurynas kilęs iš panašaus dydžio miestelio, esančio Šakių ir Kauno rajonų sankirtoje, jam pažįstamos būsenos, kuriomis gyvena tokios vietos kaip Lentvaris. Jis puikiai jaučia, ko trūksta, ar ko per daug, taip pat gali matyti šią vietą šiek tiek kitu kampu nei aš. Lentvaris yra mano vaikystės ir paauglystės vasaros, mano močiutės namai. Šis asmeninis santykis su miestu vis skatina grįžti, papasakoti apie jį kažką naujo. „Lokomotif“ kuruojamos parodos būtent tai ir stengiasi daryti, ištraukti negirdėtus pasakojimus ir sukurti naujas asociacijas apie Lentvario miestą“, – į klausimą, kaip kilo idėja tokią erdvę atverti ne kur nors Vilniuje, o Lentvaryje, atsako M. Dainovskytė.

Antrojoje, šiuo metu veikiančioje parodoje „2 0 9 0“ keturiolika menininkų svarsto apie galimas Lentvario miesto ateities perspektyvas. Jų darbai eksponuojami ir stotyje esančioje kavinėje „Loko Kafe“. Ekspozicija, kaip teigia M. Dainovskytė, iki uždarymo dar pasipildys.

„Mindaugo Reklaičio projekte pavadinimu „INFOSILIJOS: Lentvaris“ pristatomi sumažinti namų vidaus erdvių modeliai – fosilijos ateities tyrinėjimams. Šie architektūriniai objektai atskleidžia asmeninius Lentvario gyventojų ir juos supančios aplinkos santykius. Autorius kviečia pažvelgti į šiuos erdvinius maketus kaip į nenutrūkstamą performatyvų dialogą tarp žmogaus-gyvūno ir jo terpės per informacines laikmenas. Žygimantas Kudirka sukūrė stalo žaidimą „LENTVARIS 2090“ ir paverčia jo žaidėjus, kaip pats įvardija, „telepatiniais turistais“. Kelionė prasideda „Lokomotif“ erdvėje, kiekvienas lankytinas Lentvario miesto objektas yra aprašytas ir diktuoja – eisite pirmyn ar atgal“, – poros menininkų darbus pristato „Lokomotif“ bendraįkūrėja.

Lapkričio 15 d. „2 0 9 0“ eksperimentiniu kūriniu papildys menininkės Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė, besislepiančios už sceninio slapyvardžio „Eye Gymnastics“. Menininkių duetas savo performansuose pasitelkia eksperimentinės muzikos, instrukcijų, užkalbėjimų metodus, kurie primena hipnozės seansus.

Grupinė paroda, veiksianti iki lapkričio 29 d., atvira iš anksto susitarus telefonu arba el. paštu.

Adresas: Geležinkelio g. 13 (II a.), Lentvaris
„Facebook“ paskyra