Kol vyko Filharmonijos Didžiosios salės renovacijos darbai, rečitaliai, edukaciniai koncertai visai šeimai, kamerinė, orkestro muzika ir kiti renginiai buvo perkelti į įvairių Lietuvos miestų sales. 79-ojo sezono koncertai atnaujintoje Filharmonijoje prasidės lapkričio antroje pusėje, po 10 mėnesių pertraukos.
„Anksčiau, prieš pirmą rekonstrukciją, čia tilpo kur kas daugiau žmonių – 1164. Atidarius Filharmoniją 1993 metais liko 680 patogių kėdžių – šį skaičių išlaikėme ir dabar jų tiek pat. Be to, yra keletas atlenkiamų kėdžių, kur galima pasodinti vaikus, arba, jei žmogus nusipirko stovimą bilietą, taip pat galės prisėsti. Padidėję praėjimai, nes buvo siekta sugriežtėjusių priešgaisrinių reikalavimų įgyvendinimo. Parteriai, praėjimai pro kėdes vėlgi platesni, o balkone grąžintas centrinis praėjimas, kuris buvo iki 9-ojo dešimtmečio. Siekiamybė šio didžiulio modernizavimo projekto buvo ir žmonių, ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) komfortas. Tai muzikantų darbovietė, kuri turi būti komfortiška“, – naujoves aptaria ji.
Šis techninis rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti ir pateiktas Kultūros ministerijos svarstymui 2013 metais. Kaip pasakoja R. Prusevičienė, milžiniškas darbas – naujos vėdinimo sistemos įranga.
„Vėdinimo sistema atėmė iš mūsų dalį rūbinės patalpų, reikės papildomai spręsti drabužių kabinimo problemas. Išgabenus senąją vėdinimo įrangą, kuri praktiškai nebeveikė ir kėlė mums daug problemų, nauja moderni, planšetėmis valdoma įranga užėmė dar daugiau patalpų. Tačiau to neina išvengti.
Dar viena svarbi renovacijos dalis – naujos žiūrovų kėdės. Teko labai detaliai paskaičiuoti, išmatuoti ir aprašyti – mūsų noras buvo, kad rekonstrukcija kuo mažiau kristų į akis, kuo daugiau išsaugotų tų dalykų, kurie buvo patogūs, tinkami klausytojams. Pavyzdžiui, senosios kėdės tarnavo 25 metus. Rangovai turėjo atitikti tokias specifikacijas, kurios būtų tvarios ir ilgalaikės. Šiek tiek pasikeitė kėdžių rėmas, spalva, bet mes labai tikimės, kad jos tarnaus tris dešimtmečius. Filharmonijoje kiekvieną vakarą apsilanko iki 700 klausytojų, kartais ir daugiau. Čia repetuoja muzikantai, LNSO, kamerinis orkestras“, – pasakoja Filharmonijos direktorė.
Rekonstrukcijos metu atnaujintas ir apšvietimas, ypač scenos. „Apšvietimas turi leisti muzikantams matyti natas, turi būti tolygus, išryškinti solistą ar dirigentą. Daug metų kentėjome dėl meniško apšvietimo, nes, norėdami meniškai apšviesti renginį, turėjome statyti lempas, kabinti sunkius prožektorius. Pamatysite sprendimą, kuris, mūsų įsitikinimu, yra estetiškas ir šiuolaikiškas. Jis atrodo kaip čia buvęs, nes architektūriškai puikiai išspręstas“, – aiškina R. Prusevičienė, ir priduria, kad karūna visam šiam milžiniškam projektui – instrumentai.
Lietuvoje instrumentų problema didelė – vienu dažniausiai naudojamasi keliose vietose, pastebi Filharmonijos direktorė: „Džiaugiamės, kad šio europinio projekto viena pagrindinių dalių – du koncertiniai, du kabinetiniai fortepijonai, viena koncertinė arfa, keli pučiamieji instrumentai, kurie yra ne tik tai labai brangūs, bet jų užsakymas ir pagaminimas kartais užtrunka iki 12 metų.“
Pirmieji koncertai – lapkričio 16–17 dienomis, kai vyks tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalas. Jame dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas LNSO. Šiuo metu kuriama ir pagal Filharmonijos lankytojų poreikius taikoma inovacija – info sistemos. Prisitaikant prie šiuolaikinių žmonių, kuriems patogu naujienas tikrinti telefone, kuriama aplikacija. Taip bus galima greitai ir patogiai sužinoti, kas vyksta Filharmonijoje.
„Tik įėję į salę už kampo rasite lyg nereikalingą laiko žaislą pamestą kėdę, nostalgiškai tūnančią kampe, galėsite taip pat nostalgiškai nusiteikę krestelti ir pasitikrinti, kaip joje sėdėdavosi. O sėdėdavosi visai gerai, mano vaikystė, jaunystė prabėgo šioje salėje, tikrai prisiminimai iš praeities yra patys brangiausi“, – kalba LNSO dirigentas M. Pitrėnas.
Anot maestro, 10 mėnesių, kol vyko rekonstrukcija, keliauti po Lietuvą ir rengti koncertus svetimose salėse buvo didžiulis iššūkis.
„Lietuva neturi alternatyvių sąlygų, kurios būtų dėkingos akustinei simfoninei muzikai, galėjome jas ant pirštų suskaičiuoti. Nepaisant to, šiokių tokių atradimų būta ir Jonavoje, ir Utenoje. Koncertuota ten, kur simfoniniai orkestrai iki šiol neskambėjo. Grįžome prie seniai pamirštų erdvių – bažnyčių. Jose anksčiau buvo daugiau koncertų, bet dabar mūsų sanitarinės normos griežtos, tad muzikams nebeleidžiama griežti šaltose bažnyčiose dėl sveikatos ir dėl kitų fiziologinių dalykų“, – sako jis.
LNSO ir dirigentas M. Pitrėnas dar neišbandė naujų patalpų, todėl pasakoja laukiantis repeticijos, kai galės patikrinti, ar kėdės, apšvietimas ir kitos naujovės neturi įtakos akustikai.
„Džiaugiamės, kad pagaliau grįžtame į mažą, jaukią, bet pagražėjusią salę. Laukiame pirmos repeticijos, kad galėtume pasitikrinti šviesas, vėdinimo sistemas, kokie susidaro oro srautai. Tikimės, kad salės akustika nebus pablogėjusi. Joje gali būti jaukiau groti dėl apšvietimo, spalvų, geriau matysime vieni kitus, o mus – publika“, – tikina maestro.
Kaip anksčiau rašė DELFI, lapkričio 23-iąją programa „Namų pašventinimas“ simboliškai bus pradėtas VI Vilniaus fortepijono festivalis (VFF). Festivalio pradžios koncerte su LNSO pasirodys šio festivalio įkvėpėja, sumanytoja ir meno vadovė pianistė Mūza Rubackytė bei italų dirigentas Renato Balsadonna.
Iki gruodžio 7 d. truksiančiame festivalyje VFF meno vadovės prof. M. Rubackytės kvietimu dalyvaus ryškiausi kelių kartų pianistai, atstovaujantys fortepijono tradicijoms ir naujovėms: Lietuvos publikai gerai pažįstama gruzinų maestra Elisso Virsaladze, vulkaniškasis vengras Janoszas Balazsas, subtilusis prancūzas Adamas Laloumas, konkursų nugalėtojai Nikita Mndoyantsas, Antonas Yashkinas, Théo Fouchenneret ir pianistės bei kompozitorės Claros Schumann kūrybos puoselėtoja Guoda Gedvilaitė. Festivalyje numatytos aštuonios koncertinės programos, o jas sies tema „Moters meilė ir gyvenimas“. Šiųmetis festivalis bus skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms.
Nuo sezono pradžiose Filharmonija publikai siūlo per 70 koncertų, pusė jų vyks įvairiose Vilniaus salėse. Daugiau informacijos apie renginius – svetainėje.
Pažiūrėkite, kaip atrodo renovuota Filharmonijos Didžioji salė.
