Filmo „Septynios prezidentės valandos“ (President's 7 Hours) premjera įvyks praėjus penkeriems metams po režisieriaus Lee Sang-ho pirmojo dokumentinio filmo šia tema, sulaukusio daug prieštaringų vertinimų, pristatymo.
Lee Sang-ho filmas „Nardymo varpas“ (Diving Bell), pristatytas Pusano tarptautiniame kino festivalyje (BIFF) 2014 metais, kritikavo tuometinės Pietų Korėjos prezidentės Park Geun-hye administracijos veiksmus tuo metu, kai įvyko kelto katastrofa.
Reaguodami politikai apkarpė festivalio finansavimą, siekiantį 1,3 mln. JAV dolerių, 50 procentų, o tuometinis Pusano meras sukritikavo filmą kaip „per daug politinį“ tokiam įvykiui.
Miesto veiksmai atspindėjo nacionalinės vyriausybės požiūrį – daugiau nei 10 tūkst. menininkų, kurie kritikavo Park Geun-hye ar tiesiog išreiškė paramą „Sewol“ katastrofos aukų šeimoms, buvo įtraukti į juoduosius sąrašus.
Naujasis Lee Sang-ho filmas „Septynios prezidentės valandos“ vaizduoja kelto „Sewol“ katastrofos dienos įvykius ir bando išsiaiškinti, kur buvo šalies prezidentė septynias valandas po to, kai pasklido žinia apie tragediją.
Žiniasklaidoje pasirodė spėlionių šiuo klausimu, tačiau tyrėjai padarė išvadą, kad prezidentė pirmąsias kelias kritines valandas po katastrofos buvo savo rezidencijoje.
Park Geun-hye, kuriai vėliau buvo surengta apkalta ir kuri šiuo metu atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kyšininkavimo, turto prievartavimo, piktnaudžiavimo valdžia ir kitų kaltinimų, taip ir nepaaiškino, kodėl viešai nesureagavo į įvykusią tragediją.
Pasak filmo prodiuserių, bilietai į festivalyje rodomą filmą „Septynios prezidentės valandos“ parduoti vos per 10 minučių.
„Tikiuosi, kad [teisingumo] ugnis pasklis iš festivalio į visus šalies kampelius, kaip kad prieš penkerius metus tai padarė „Nardymo varpas“, – pareiškė filmo autorius.
Kelto „Sewol“ katastrofa išlieka nacionaline nelaime, atskleidusia didelę politinę atskirtį, kai aukų šeimos – daugiausia gyvenusios darbininkų klasės priemiesčiuose – dešiniosios pakraipos grupuočių buvo apkaltintos simpatizavimu Šiaurės Korėjai, nes sukritikavo valdžioje buvusius konservatyvius politikus.
„Tiesa neskęsta“
Kelto „Sewol“ kapitonas Lee Joon-seokas, kuris vienas pirmųjų išsigelbėjo iš skęstančio laivo ir paliko šimtus įstrigusių vaikų likimo valiai, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už aplaidumą ir gyvybės atėmimą.
Kiti įgulos nariai buvo nubausti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis, siekiančiomis nuo 1,5 iki 12 metų.
Visgi žuvusiųjų šeimos reikalauja, kad tuo metu vyriausybės postus užėmę asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir ragina atnaujinti svarbiausių Park Geun-hye administracijos veikėjų, įskaitant Hwang Kyo-ahną, kuris katastrofos metu ėjo teisingumo ministro pareigas, o dabar yra pagrindinės opozicinės Laisvosios Korėjos partijos (LKP) lyderis, veiksmų tyrimus.
Lee Sang-ho, kuris taip pat yra žurnalistas, reikalauja, kad visi kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kaltina prokurorus selektyvia teisėsauga.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai buvo atlikta krata Pietų Korėjos teisingumo ministro Cho Kuko namuose korupcijos tyrime, susijusiame su politiko dukters priėmimu į medicinos mokyklą, ir palygino šiuos veiksmus su pagrindinių politinių veikėjų vaidmens kelto „Sewol“ katastrofoje tyrimu.
„Nepamirškime „Sewol“ aukų šeimų, kurios reikalauja, kad [prokurorai] suimtų kaltuosius dėl nelaimės asmenis... taip, kaip buvo atliekamas Cho ir jo šeimos tyrimas“, – pridūrė režisierius.
„Filmo „Septynios prezidentės valandos“ kūrėjai yra įsitikinę, kad tiesa niekada neskęsta“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu kritikai kaltina režisierių šališkumu ir mėginimu filmu nukreipti dėmesį nuo didėjančio nepasitenkinimo pažangia prezidento Moon Jae-ino vyriausybe, ypač kilus su ministru Cho Kuku susijusiam skandalui.
Pusano institucijos yra patvirtinusios naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti festivalio nepriklausomybę.
Šiais metais festivalyje taip pat demonstruojamas kitas dokumentinis filmas apie „Sewol“ katastrofą – „Geltonas kaspinas“ (Yellow Ribbon).
Festivalio programos rengėja Kang So-wonas pareiškė, kad miesto politika paskatino festivalio organizatorius parodyti Lee Sang-ho filmą.
„Aš asmeniškai norėjau parodyti šį filmą tiems, kurie gyvena Pusane, kur daugelis gyventojų palaiko opozicinę Laisvosios Korėjos partiją“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Kang So-wonas.
„Norėjau, kad jie išvystų tai, ką buvome priversti patirti [vadovaujant Park Geun-hye]“, – pridūrė jis.