Ieva - grafikė, Eglė - tekstilininkė. Abi godžios ir smalsios, tad bando ir tą, ir aną. Šioje parodoje, kurią pirmą sykį surengė be sesers, Eglė iškabino mirkyto, įmantriai spausto, lipdyto popieriaus didžiulius paveikslus, margintus spalvingais piešinio (nors gal ir netikslu taip vadinti) ant standinto kinų šilko inkliuzais.
Menininkė sako, kad nupiešusi linijas užtapo jas spalvotu tušu. Paskui keliais teptukais, vis mirkydama juos į vandenį, tą tušą plauna tiek, kiek jai reikia. Paveikslai dideli, balti. Iš toliau - faktūra rupi, tarsi atitirpusio ir vėl užšalusio sniego paviršius.
Priartėjus ryškėja atskiros formos: rankos, merginos kaselės, ornamentai, tarsi iš bobulės skrynios ištraukta (nors Eglė pati nėrė kabliuku) raštuota staltiesė, šiurkštaus maišo audinio atspaudai.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
