Vienas jų – Portugalijos „Motion Trio“ įkvėpėjas saksofonininkas Rodrigo Amado, padaręs įtaką šiuolaikinio džiazo suklestėjimui šioje šalyje ir šiandien vadinamas vienu Europos džiazo lyderių.
Lisabonos „free“ džiazo ir improvizacinės muzikos scena pradėjo stiprėti amžių sandūroje ir per dešimtmetį tapo pasaulį stebinančiu džiazo reiškiniu. Į festivalį atvykstantis „Motion Trio“ – svarbi jo dalis.
R. Amado šį ansamblį subūrė 2009-aisiais, pakvietęs drauge muzikuoti du ilgamečius scenos partnerius – violončelininką Miguelį Mirą ir būgnininką Gabrielą Ferrandini.
Kritikai šio trio kūrybą vadina „free“ džiazo etalonu dėl jo įtaigos, nuoširdumo ir profesionalumo. Grupės muzikoje dera bopo dvasia ir „free“ improvizacijų ugnis – žvalgydama naujus džiazo horizontus, trijulė neatmeta tradicijų.
Ansamblis grojo ir įrašinėjo muziką su daugeliu iškilių pasaulio improvizuotojų, tarp jų – Jebu Bishopu, Peteriu Evansu, Steve'u Swellu, Matthew Shippu, Larry Ochsu, pasirodė daugybėje svarbių scenų, tarp jų – „The Stone“ klube Niujorke, „Bimhuis“ – Amsterdame, „Snug Harbor“ – Naujajame Orleane, „Hideout“ – Čikagoje“, „Jazz House“ Kopenhagoje, „Cafe Oto“ Londone, „De Singer“ Antverpene, „Manufaktur“ Štutgarte.
Tarp šešių grupės albumų du, įgrotus su Peteriu Evansu ir sulaukusius puikaus kritikų įvertinimo („The Freedom Principle“ ir „Live in Lisbon“), išleido Vilniaus „NoBusiness“ įrašų kompanija.
Šiandien tiesiog neįmanoma išklausyti visų pasirodančių „free“ džiazo įrašų – išgyvename jų bumą, tačiau Amado darbų nepastebėti negalima – jis yra neabejotina moderniosios eros „free“ džiazo pažiba. Saksofonininko įnašas į džiazą netgi lyginamas su Colemano Hawkinso, Eddie „Lockjaw“ Daviso, Sonny Rollinso, Archie Sheppo įtaka kelioms džiazo kartoms.
„El Intruso“ tarptautinės kritikų apklausos dalyviai – per 50 kritikų iš 18 šalių – penkerius metus iš eilės jį rinko vienu ryškiausių tenorinio saksofono meistrų šalia tokių autoritetų kaip Evanas Parkeris, Joe Lovano, Kenas Vandermarkas, Chrisas Potteris.
R. Amado muzikai skirta šimtai recenzijų žurnaluose, laikraščiuose ir interneto bloguose visame pasaulyje. Kaip lyderis jis įgrojo jau per 20 albumų ir dar per 30 padėjo įrašyti kitiems. Jis bendradarbiauja su amerikiečių bosininku Kentu Kessleriu ir norvegų būgnininku Paulu Nilssenu-Love, kornetistu Tayloru Ho Bynumu, bosininku Johnu Hebertu, būgnininku Geraldu Cleaveriu, šiuolaikinio džiazo banginiais Joe McPhee, Chrisu Corsano, Kentu Kessleriu ir daugeliu kitų.
Būtent R. Amado įrašai su amerikiečių trio – trombonininku Steve'u Swellu, bosininku Kenu Filiano ir būgnininku Lou Grassi – sugulė į pirmąjį portugalų įrašų kompanijos „Clean Feed“ albumą. Ši 2001-aisiais įkurta kompanija tapo portugališko džiazo proveržio katalizatoriumi.
Šios šalies džiazo raidą įtakojo ir kiek vėliau R.Amado suburtas projektinis kolektyvas „The Lisbon Improvisation Players“ (LIP), įrašinėjantis muziką ir koncertuojantį įvairiomis sudėtimis iki šiol.
Į Vilnių trio atlydės vienas Europos „free“ džiazo flagmanų pianistas Alexanderis von Schlippenbachas, grįžtantis į „Vilnius Jazz“ sceną po 31-erių metų pertraukos.
A.von Schlippenbachas nuo seno garsėja ne tik kaip originalus pianistas, bet ir kaip vienas ryškiausių Europoje „free“ džiazo grupių lyderių.
Jis yra „The Globe Unity Orchestra“ ir Berlyno šiuolaikinio džiazo orkestro įkūrėjas, pristatė su šiais kolektyvais visą būrį Europos avangardinio džiazo žvaigždžių, pats grojo trio ir duetuose su Evanu Parkeriu, Paulu Lovensu, Sven-Ake Johanssonu, Tony Oxley, Samu Riversu, Aki Takase ir kitais iškiliais džiazo kūrėjais.
Menininko darbai įamžinti daugybėje radijo įrašų, vinilinių ir kompaktinių plokštelių, o nuopelnai džiazui įvertinti gausiais apdovanojimais, tarp jų – valstybiniu ordinu „Bundesverdienstkreuz am Band“ (2017).
