„Nematoma“ – antrasis režisieriaus Igno Jonyno filmas. Pirmasis jo projektas, filmas „Lošėjas“ pelnė 6 Sidabrines gerves ir buvo pripažintas geriausiu 2014-ųjų lietuvišku filmu. Drauge su filosofu Kristupu Saboliumi antrąsyk rašęs filmo scenarijų, režisierius tikina, jog neo-noir estetikos „Nematoma“ prabyla apie įvairias aklumo formas šiandienos pasaulyje, kuris tarsi iškelia reikalavimą viską pamatyti ir visada būti matomu, o filmo istorijoje persipina nusikaltimo ir tiesos regimybės temos.

Rugsėjo 20-ąją Lietuvos kinuose pasirodysiantis filmas „Nematoma“ pasakoja apie Karpatuose dienas leidžiantį Joną (akt. Dainius Kazlauskas), kurį slegia rutina, praeities šešėliai ir amžiaus krizė. Vyras gali užsimiršti tik šokdamas, o vis labiau slegianti emocinė duobė paskatina jį imtis desperatiškų veiksmų, kad pakeistų situaciją. Sanatorijos šokiuose pastebėtas prodiuserių, Jonas kviečiamas dalyvauti TV šokių projekte Lietuvoje. Drauge su porininke, šokėja Saule (akt. Paulina Taujanskaitė) jiedu netrunka tapti daugiausiai dėmesio sulaukiančia televizijos projekto pora. Bet netrukus iš kalėjimo paleidžiamas senas Jono priešas – Vytas (akt. Darius Bagdžiūnas).

Draskomas prieštaringų jausmų, buvęs kalinys sprendžia dilemą – visuomenei įrodyti savo tiesą, ar imtis keršto Jonui? Drauge su Ukrainos ir Latvijos kino kūrėjais kurto filmo šokio kompozicijas kūrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistas, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas choreografas Martynas Rimeikis, o kostiumus – garsi dizainerė Sandra Straukaitė.

Daugiau apie filmo kūrimo užkulisius I. Jonynas ir K. Sabolius antradienį pasakojo DELFI TV.

„Premjera yra dialogas, kuris prasideda tik tada, kai filmas išeina į kino eterį. Tamsioje salėje sėdi žmonės ir jie pradeda su tavimi bendrauti. Netiesiogiai, bet tu pradedi dialogą su jais. Ir tu nežinai, kokia publika bus, kaip ji sureaguos, ką ji sakys. Tai ramu labai nėra, bet tuo pačiu tai yra malonus faktas, kadangi tu darai vardan to, kad kažkas pamatytų. Šiandien, manau, bus labai ypatingas vakaras“, – prieš filmo premjerą laidoje kalbėjo I. Jonynas, prisipažindamas, kad jam Lietuvoje, kur salėje mato daug pažįstamų veidų, jam yra sunku stebėti savo filmą.

K. Sabolius atskleidė, kad dirbdami su I. Jonynu jie filmo kūrimą pradėjo ne nuo siužeto, o nuo temos. „Ta tema, be jokios abejonės, turėjo būti bendra mums, bet kartu atspindinti tam tikrą dabarties situaciją, kažkokius nervus pagauti to, kas vyksta aplink mus. Ir ta tema susijusi su keliais dalykais. Pirmas dalykas yra manipuliacija, kas nuolat kartojosi mūsų pokalbyje. Mes norėjome kalbėti tiek apie manipuliaciją, kuri prasideda tiek bendražmogiškuose santykiuose, nuo paties žemiausio lygmens, nuo šeimos, iki žiniasklaidos, iki politikos, iki įvairių socialinių mūsų gyvenimo formų. Tai yra labai stipriai susiję su vaizdo kultūra, vaizdo įsigalėjimu, nes vaizdas labai lengvai pasiduoda manipuliacijai. Žmogus žiūri į vaizdą, juo susižavi, todėl juo lengva manipuliuoti. Visa fake news kultūra. Dėl to mes paėmėme aklumą kaip tam tikrą idėją, kuri leidžia prabilti apie manipuliaciją“, – pasakojo jis.