Laikytas vienu geriausių Vengrijos autorių, G. Konradas, kurio romanų ir esė yra išversta į įvairias kalbas, po ilgos ligos mirė namuose.
Gimęs 1933 metais žydų šeimoje rytiniame Debreceno mieste, G. Konradas užaugo Beretiouifalu mieste, esančiame netoli sienos su Rumunija.
1944 metų birželio mėnesį būsimasis rašytojas tik per plauką išvengė žūties per Holokaustą, įšokęs į Budapešto kryptimi važiavusį traukinį vos dieną prieš tai, kai visa jo miestelio žydų bendruomenė buvo išvežta į Aušvicą. Beveik visi berniuko klasės draugai žuvo.
„Suaugau būdamas 11 metų“, – rašė G. Konradas 2001 metais išleistoje autobiografijoje „Išvykimas ir sugrįžimas“ („Elutazás és hazatérés“).
Rašytojas dalyvavo 1956 metais Vengrijoje surengtame nesėkmingame antisovietiniame sukilime, tačiau, kitaip nei jo sesuo ir keli šimtai tūkstančių pabėgėlių, nusprendė pasilikti.
G. Konrado pirmasis romanas „Lankytojas“ („A látogató“, 1969), parašytas remiantis patirtimi, įgyta dirbant socialiniu darbuotoju su vaikais, buvo išverstas į 13 kalbų.
Vėliau, dirbdamas miesto sociologu, G. Konradas tapo esė bendraautoriumi, kurioje nagrinėtos socialinės problemos naujuose mikrorajonuose, tačiau neįtiko komunistų valdžiai
Antrasis jo romanas „Miesto įkūrėjas“ („A város alapító“, 1973), pasižymintis eksperimentine kalba ir forma, nebuvo paskelbtas dėl politinių priežasčių.
Nuo 1973 iki 1988 metų rašytojo knygos beveik nuolat buvo uždraustos ir platinamos pirmiausia už Vengrijos ribų vadinamuoju samizdatu, arba savilaida.
G. Konradas, vienas iš to meto tarptautiniu mastu žinomiausių vengrų rašytojų, 1990 metais buvo išrinktas pasaulinės rašytojų asociacijos – PEN klubo – prezidentu.
Apdovanotas keliais literatūros ir valstybiniais apdovanojimais Vengrijoje ir užsienyje, 1997 metais jis tapo pirmuoju užsieniečiu, išrinktu prestižinio Berlyno meno instituto „Akademie der Künste“ vadovu.
G. Konradas taip pat buvo svarbus disidentinio judėjimo, kuris 1989 metais paskatino komunizmo pabaigą Vengrijoje, veikėjas.
1988 metais rašytojas dalyvavo įkuriant liberalią politinę partiją SZDSZ, o keliais dešimtmečiais vėliau tapo griežtu dabartinio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kritiku.
Kai 2017 metais vyriausybė pradėjo žiniasklaidos kampaniją prieš liberalų JAV ir Vengrijos finansininką George'ą Sorosą, G. Konradas pavadino V. Orbaną „toksiškiausiu politiku, kokį tik Vengrija matė nuo komunizmo žlugimo“.