Rugsėjo 7 ir 8 d. Paliesiaus dvare pasirodys Simone Kermes, super žvaigždė šiandienos operos pasaulyje. Dėl jos „pešasi“ garsiausi operos teatrai. Papasakokite, kaip įvyko Paliesiaus dvaro ir S. Kermes pažintis?

Pirmą kartą Simone Kermes kvietėme prieš trejus metus, vyko derybos, tačiau nepavyko susitarti dėl koncerto datos. Tuomet padarėme pertrauką ir prieš metus vėl kreipėmės. Šįkart Simone sutiko.
Na, o pati pirmoji pažintis su S. Kermes įvyko Stambule – viešėdami šiame mieste, apsilankėme jos koncerte ir buvome stipriai paveikti dainininkės įtaigumo ir spinduliuojančios charizmos. Kadangi rengdami Paliesiaus dvaro koncertų repertuarą pirmenybę teikiame menininkams, turintiems išskirtinį muzikinį skonį, suvokimo gylį ir tikrą, nesuvaidintą muzikinės medžiagos pajautimą, supratome, kad S. Kermes privalome pasikviesti.

Simone Kermes

Kaip manote, kas patraukė primadoną apsilankyti Lietuvoje?

Manau, kad ją, kaip ir daugelį kitų muzikantų, patraukė išskirtinės akustikos koncertų salė „Pasaga“, puikiai tinkanti vokalinės muzikos koncertams, nuostabi gamta, supanti dvarą, bei aukšto lygio aptarnavimas.

Taip pat svarbu paminėti, kad S. Kermes kartu su „Sony“ įrašų studija neseniai išleido albumą, kuriame įrašė Hendelio arijas. Šiandien šis albumas Vokietijoje yra topų viršūnėse. S. Kermes jį pristatys ir Lietuvoje, todėl scenoje išvysime ir baroko ansamblį „Amici Veneziani“, grosiantį senoviniais atsivežtais instrumentais – būtent su šiuo ansambliu buvo įrašytos arijos. Tad manau, kad šio albumo atsiradimas yra dar viena priežastis, dėl kurios dainininkė sutiko atvykti pas mus – ji nori dalintis nauju savo „kūdikiu“.

S. Kermes garsėja kaip viena rimčiausių pasaulyje baroko muzikos atlikėja, savo talentu ir virtuoziškumu neatsiliekanti nuo nuostabiosios Cecilia Bartoli. Lietuvoje tai bus greičiausiai vienas pirmųjų tokio lygio baroko muzikos atlikėjos koncertas.

S. Kermes garsėja kaip reto balso tembro savininkė. Kuo jis ypatingas?

Kaip jau minėjau anksčiau, S. Kermes yra be galo charizmatiška ir įtaigi. Vienoje apžvalgoje, kurią teko neseniai skaityti, buvo gan tiksliai pasakyta: jos balsas nepalieka abejingų – taip įtraukia, kad negali neklausyti, nebegali atsitraukti ir nebūti jos poveikio erdvėje.

O dėl paties balso ypatumų: baroko dainininkai dažnai pasižymi balso judrumu. Tačiau S. Kermes balsas yra ne tik virtuoziškas, bet ir labai stiprus, ir tuo pačiu metu subtilus – dainininkė garsėja savo ypatingu piano. Dėl to jai prieinamas ne tik baroko repertuaras, bet ir Verdi, Rossini ar Richardo Strausso vokaliniai opusai. Neklysiu sakydamas, kad šiandien operos pasaulyje jos balsas yra vienas įdomiausių.

Taip pat ši operos solistė pasižymi spontaniškumu ir siurprizais scenoje, kurie džiugina ne tik klausytojus, bet ir iš kritikų sulaukia teigiamų atsiliepimų.

Taip. Ji dainuoja ne sau – visuomet ieško kontakto ir kuria dialogą tiek su klausytojais, tiek su muzikantais. Tam, kad įvyktų koncertas, yra reikalingi atlikėjas, publika ir kolegos muzikantai. S. Kermes kontaktas tarp šių trijų elementų yra itin reikšmingas, ir tai yra svarbi jos asmenybės dalis.

Paliesiaus dvaro koncertų salė išsiskiria savo unikalia akustika. Kaip ji atsirado? Kaip ją vertina muzikantai?

Taip, akustika Paliesiaus dvare yra unikali. Kai vyko salės statybų darbai, mes su Juliumi Ptašeku jau puoselėjome idėją ten rengti klasikinės muzikos koncertus ir nekantriai laukėme, kokia bus akustika. Kadangi salėje nemažai sienų tolygiai atmuša garsą, šis pasiskirsto vienodai po visą erdvę, vadinasi, visur yra vienodai kokybiškas. Net klausytojai, sėdintys atokiau nuo scenos ir atlikėjo, girdi puikų garsą. Įvyko atsitiktinė sėkmė.

Viktoras Paukštelis

„Pasagos“ salėje „Accentus Music“ įrašų studija su kylančia žvaigžde – pianistu iš Kinijos Yunjie Chen praėjusį pavasarį įrašė albumą. Gvidonas Kremeris čia jau yra įrašęs net du albumus. Kasparas Uinskas su violončelininku Aleksandru Kniazevu dabar įrašinėja antrą savo naujausio albumo dalį. Taip pat Mūza Rubackytė su kvartetu „Mettis“ įrašė albumą, kuris bus netrukus pristatytas Paliesiuje. Tad net objektyviai žiūrint, koncertų salės akustika yra verta dėmesio.

Kaip akustika veikia muzikanto ar atlikėjo pasirodymą?

Man, kaip profesionaliam muzikantui, akustika yra viena svarbiausių koncerto sudedamųjų dalių. Ji gali išgelbėti, kai, pavyzdžiui, fortepijonas nėra labai geras. Ir atvirkščiai, jeigu akustika prasta, net ir pats geriausias fortepijonas pasaulyje joje tiesiog „mirs“. Tad galime teigti, kad gera akustika tam tikra prasme yra svarbiau nei geras instrumentas. Dėl geros akustikos garsas sklinda tolygiai ir turi turtingą kūną.

„Pasagoje“ stovi du ypatingi rankų darbo fortepijonai. Papasakokite jų istorijas. Kaip jie čia atsirado?

Vieną fortepijoną parsivežėme iš Stokholmo įrašų studijos. Jis nėra naujas, bet atitinka visus aukščiausius pasaulinio lygio standartus – kilmingas instrumentas,ilgą laiką stovėjęs Kopenhagos filharmonijos pagrindinėje salėje. Pianistas Andrius Žlabys jį atrado ir padėjo išsirinkti. Kitą fortepijoną parsivežėme iš Berlyno. Šį pavadinčiau net ypatingesniu, nes jis nėra standartinis – pagamintas 1964 m., vienetinis Art Deco dizaino modelis, restauruotas Berlyne Stenway meistrų.

Šis fortepijonas yra puikiai tinkantis kamerinės muzikos koncertams, nes turi ypatingą garso subtilumą ir individualybę. Tad, galima sakyti, Paliesiaus fortepijonai turi skirtingus charakterius.

Regis, Paliesiaus dvaras, įsikūręs toli nuo miesto, apsuptas miškų, pelkių ir pievų, kaip magnetas traukia pasaulinio garso menininkus ir muzikos gurmanus. Sakyčiau, unikalus kultūrinis reiškinys šiandienos Lietuvoje. Ar sutinkate?

Sutinku, tai yra ypatinga vieta, visų pirma, užauginta ir pastatyta su didžiule meile ir atidumu detalėms. Čia, tiek koncertų salėje, tiek viešbutyje ar restorane, kiekviena smulkmena yra išjausta ir išieškota. Visgi, mano nuomone, koncertai ir jų kokybė yra pagrindinis traukos centras. Paliesius gali pasigirti pasaulinio lygio koncertais, kaip, pavyzdžiui, „Carnegie Hall“ koncertų salė ar Berlyno filharmonija. Tai yra viena nedaugelio vietų, o gal ir vienintelė Lietuvos periferijoje, kuri ištisus metus rengia aukščiausio lygio pasirodymus. Paliesiaus dvaras man primena vakarų Europos šalyse esančius miestelius, kurie kasmet rengia aukšto lygio muzikinius festivalius ar koncertų serijas.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje, Verbier kalnų kurorte, įsikūrusiame toliau nuo didžiųjų Šveicarijos ir kaimyninių šalių miestų, kasmet vyksta „Verbier“ festivalis su pasaulinio lygio koncertais ir pritraukia milžinišką publiką.

Pasidalinkite, kokie kiti koncertai laukia artimoje ateityje?

Laukia daug įdomių ir kokybiškų koncertų. Aš asmeniškai išskirčiau Jean-Marc Luisada koncertą, vyksiantį spalio 5 d. Šis koncertas bus ypatingas ir tuo, kad po dviejų dalių rečitalio, muzikantas, garsėjantis ir kaip kino žinovas ir mylėtojas, pristatys Jacques Demy filmą „Šerbūro lietsargiai“ bei pasidalins savo sentimentais ir įžvalgomis. Nuoširdžiai dėkojame Prancūzijos ambasadai, kuri sugebėjo gauti teises filmui rodyti. Taip pat į Paliesių grįžta Juan Manuel Canizares, vienas geriausių flamenko ir klasikinės gitaros atlikėjų šiandienos pasaulyje. Šis virtuozas, yra koncertavęs su Berlyno filharmonijos orkestru, vadovaujamu Simon Rattle, taip pat grojo kartu su Paco de Lucia ir kitais garsiais gitaristais. Prieš metus įvykę du jo koncertai buvo milžiniškas pasisekimas.

Gruodžio mėnesį Paliesiuje koncertuos Gidonas Kremeris. Taip pat aš ir Vladimiras Tarasovas – kartu pristatysime projektą „Barokiniai gobelenai I“. Tai bus klasikinės muzikos dialogas su improvizacija. Koncerte skambės barokinių kompozicijų temos, Jean Phillipe Rameau, Johan Sebastian Bach, Domenico Scarlatti muzikos motyvai. Manau, bus įspūdingas pasirodymas. Ir galiausiai, Naujametinis renginys, kuriame koncertuos dainininkai iš Didžiosios Britanijos „The Queen‘s Six“, paruošę labai įdomią interaktyvią programą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)