Vilniaus aukciono intrigas pajūryje kurstys lietuvių išeivijos dailininko Mončio dvasia

Trečiadienį jau penktą kartą Palangoje įsikūrusiame Antano Mončio namuose-muziejuje atidaryta netrukus vyksiančio LVIII Vilniaus aukciono ekspozicija, kurioje be specialiai pajūriui atrinktų gausybės vertingų lituanistinės vaizduojamosios dailės meno kūrinių bus galima pamatyti ir dar iki šiol niekur nerodytą paties A. Mončio (1921–1993) skulptūrą „Moteris“.

„Kiekvieno aukciono kolekcijos formavimas palydimas tam tikra intriga ir, neslėpsiu, kad į Vilniaus aukciono namus netikėtai atkeliavusi ši skulptūra suintrigavo ne tik mus, bet ir A. Mončio namus-muziejaus kolektyvą. Labai tikiuosi ir linkiu šiam kūriniui atrasti gerus namus, o taip pat tikiuosi, kad jis privilios sėkmę ir pačiam muziejui, į kurį mes tradiciškai atvykome su labdaringa misija“, – pranešime žiniasklaidai sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Šio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į šešias temas, o iš viso ją sudaro 155 lotai –tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros ir kiti kolekciniai meno kūriniai.

Pirmoje labdaringoje rubrikoje, kuri skirta A. Mončio namams-muziejui paremti, iš viso pristatoma 12 kūrinių, kurių autoriai – A. Mončys, Pranas Gailius (1928–2015), Žibuntas Mikšys (1923–2013), Nijolė Vedegytė–Palubinskienė, Romualdas Požerskis ir Benas Šarka. Kūrinius paramai dovanojo Vilniaus aukciono namai ir keletas minėtų autorių.

Visų šioje rubrikoje siūlomų lotų pradinė vertė sudaro kiek daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų, nors tikimasi, kad ši suma šiek tiek padidės. Mat siūlomų kūrinių pradinės kainos – lyginant su tokiais pačiais kūriniais meno rinkoje – itin žemos: taip sudaryta galimybė patiems aukciono dalyviams savo nuožiūra prisidėti prie paramos A. Mončio namams-muziejui.

Be labdaringos rubrikos ir įprastų temų, tokių kaip Lietuvos dailė ir grafika, išeivijos dailė ir kitų šalių menas, šiame aukcione ypatingas dėmesys skiriamas marinos žanrui. Tam sukurta speciali rubrika – „Marinistika, pajūris, prieplaukos“.

Joje pristatomi tokie autoriai kaip Ernst Hallop (1908–1980, Estija), E. Rüggeberg (XX a. I p.), Neemija Arbit Blatas (1908–1999), Jonas Mackevičius (1872–1954), Česlovas Janušas (1907–1993), Jonas Buračas (1898–1977), Valerija Zalensienė (1925–1997), Sergejus Garčiovas (1922–1993) ir kt., kurių paveiksluose atspindėti Memelio uosto, Palangos peizažų, Baltijos jūros ir jos saulėlydžių, senosios Nidos, žvejų gyvenimo, jachtų ir uostų vaizdai.

Tradiciškai Palangoje surengtame Vilniaus aukcione stebins ir iš kitų Lietuvos regionų kilusių autorių darbai, kuriuose atsispindi lietuviško pajūrio tematika, tai – Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) kūrinys „Kopos [Juodkrantėje]“, du Ramazano Krinicko (1904–1983) kūriniai „Birutės koplyčia Palangoje“ ir „Tiškevičiaus rūmai Palangoje“, Česlovo Znamerovskio (Czesław Znamierowski, 1890–1977) „Tiškevičiaus rūmai Palangoje“, Galinos Petrovos–Džiaukštienės tapytos žuvys, Rūtos Katiliūtės „Burės“, Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus (1909–1960) medžio raižinys „Kęstutis ir Birutė“, Violetos Gaidamavičiūtės- Kisielienės ofortas „Preiloje“ ir kt.

Trys brangiausiai įvertinti LVIII Vilniaus aukciono kūriniai – Kazimiero Žoromskio (1913–2004) „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“, Kęstučio Zapkaus „Arkties peržiūra“ ir Jono Čeponio (1926–2003) „Uoste“. Aukciono kolekciją taip pat puošia ir kitų visų laikų perkamiausių autorių vardai, tai – Kazys Šimonis (1887–1978), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Adomas Galdikas (1893–1969) ir kt.