E. Banionytės teigimu, po bibliotekos pastatų renovacijos padaugėjo išlaidų pastato išlaikymui, tačiau skirstant biudžeto lėšas į tai nebuvo atsižvelgta. Lėšų bibliotekai trūko visada, o dabar ypač.
„Turbūt aš esu pirmoji iš kultūros įstaigų vadovų, kuri išdrįsau pakabinti skelbimą ir atsiprašyti lankytojų, kad mes neturime už ką nupirkti higienos priemonių. (...) Šita situacija tęsiasi jau nebe pirmus metus. Mūsų biblioteka su nepritekliais baziniams poreikiams – tai yra šildymui, higienos priemonėms, vandeniui - susiduria kiekvienais metais, kiekvienų metų pabaigoje pinigai baigiasi, ir mes kiekvienais metais prašome ministerijos skirti adekvatų finansavimą. Jis kažkoks būna skiriamas, bet šiais metais atsitiko taip, kad mes įvedėme į eksploataciją 3 tūkst. kvadratinių metrų renovuoto pastato ir, aišku, kur šildyti 3 tūkst., kuriuos mes prieš tai turėjome, ir dar papildomai tiek pat renovuotų – yra skirtumas“, – sakė E. Banionytė.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius J. Sakalauskas sako, kad teatras nepriteklių jaučia nuolat. Valdžia, pasak jo, turi suprasti, kad spektaklių pastatymai kainuoja nemažai lėšų, taip pat reikia mokėti atlyginimus darbuotojams. Teatras nuolat turi skolų, kurių suma svyruoja priklausomai nuo to, kiek pavyksta parduoti bilietų.
„Paprastai skola pas mus svyruoja priklausomai nuo žiūrovų perkamumo - nuo 300 iki 700 tūkst eurų. Skola yra visada, bet kai bilietų nuperkama daugiau, skola kiek sumažėja. (...) Operos teatras reikalauja visai kitokių sąnaudų, ir tai yra sudėtinga įrodyti pinigų skirstytojams. Paprastai pasaulyje tokiems teatrams valstybės finansavimas būna tris kartus didesnis, nei mes gauname“, – Eltai sakė J. Sakalauskas.
Pasak jo, jei šiemet teatras negaus bent 100 tūkst eurų papildomo finansavimo, antrą pusmetį teks mažinti spektaklių ir premjerų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai ketina kreiptis į valdančiąją koaliciją, ragindami perskirstyti šių metų valstybės biudžetą papildomai skiriant lėšų kultūros įstaigoms.
„Reikėtų pasižiūrėti, ar yra bent kažkokių teorinių galimybių kultūros ministrui perskirstyti asignavimus, ar yra kur nors kur būtų šiek tiek atsargų neišleista per pusmetį. Be biudžeto pataisų gal gali ministras perskirstyti tarp atskirų programų. Jeigu tokios galimybės nėra, tai aš sakyčiau, kad mūsų frakcijos siūlymas Vyriausybei galėtų būti nevengti ir biudžeto pakeitimo teikimo Seimui. Susisiekimo ministerijoje apie 80 milijonų eurų nėra įsisavinta. Turbūt ir kitose ministerijose yra tų neišleistų pinigų kai kurioms programom. Tai kas čia tokio patikslinti biudžetą, nieko baisaus nėra“, – sakė konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma.
Jam pritarė ir Irena Degutienė.
„Aš visiškai nesuprantu, kodėl mes taip lengvai leidome, esant gerai ekonominei situacijai, nustekenti kultūros įstaigas. (…) Šiandien aiškiai trūksta apyvartinių lėšų, kaip aš suprantu, tiek bibliotekai, tiek teatrui. Taip, jie yra asignavimų valdytojai patys. Tada reikia Operos teatro direktoriui pačiam kreiptis į ministeriją, galbūt ir mūsų frakcijai prašant perskirstyti to, ko trūksta, peržiūrėti iš naujo biudžetą. Joks čia stebuklas, ne vieną kartą yra buvę Seime, kad susirenkame ir peržiūrime biudžetą ten, kur yra deganti situacija“, – sakė I. Degutienė.
Konservatorių frakcijos narys Vytautas Juozapaitis negailėjo kritikos valdantiesiems dėl susidariusios situacijos kultūros įstaigose.
„Jie sako: mes gi pakėlėme atlyginimus, ko jūs norite iš mūsų? Bet tas 15 proc. nuėmimas prekėms ir paslaugoms...taip gali daryti tik žmonės, kurie iš tikrųjų po tualeto rankų neplauna, kuriems nesvarbu – yra popieriaus ar ne... turiu omenyje, kad žmonės, nuo kurių priklauso sprendimai, jų toks požiūris. Sakys – tai nusipirkite to popieriaus... Be visuomenės, be žiniasklaidos pagalbos mes nieko neišspręsime. Mes negalime priversti Kultūros komiteto vadovo vaikščioti į Operos teatrą, jeigu jis ten nėra buvęs nė karto, turbūt neatsimenate, kad būtų buvęs nors kartą, ar ne? Ministras pirmininkas žinau, kad į vaikų spektaklius buvo du kartus atėjęs“, – ironizavo V. Juozapaitis.
