Teatras įklimpęs skolose
Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje J. Sakalauskas pristatė pastarųjų metų LNOBT veiklos rezultatus ir ateities planus. Didžioji dalis jų sukasi apie jubiliejinio šimtojo sezono minėjimą, tačiau J. Sakalauskas atskleidė, kad jam rūpestį kelia ne tik tai, kaip tinkamai jį paminėti, bet ir bendra finansinė LNOBT būklė. Pasak jo, visos LNOBT dabar uždirbamos lėšos keliauja susikaupusioms skoloms padengti, tad kalbėti apie ateities perspektyvas tampa itin sudėtinga.
J. Sakalauskas sakė, kad dabar LNOBT per metus turi apie 10-11 mln. eurų biudžetą, kai, pasak jo, kiti tokio dydžio teatrai pasaulinėje rinkoje net nelabai turtingose valstybėse valdo apie 30-40 mln. eurų biudžetą. Jis pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje atlyginimai yra mažesni, galima būtų skaičiuoti, kad LNOBT bendrai reikalingas apie 20 mln. eurų biudžetas.
Visgi, atlyginimus LNOBT, pastebi jis, taip pat būtina kelti. „Dėl instrumentalistų mes konkuruojame su trimis orkestrais. Mes tikrai galime įjungti taupymo režimą, bet kai iš mūsų reikalaujama, ir mes patys iš savęs reikalaujame kokybės, mes turime atsižvelgti į tą poreikį ir nors šiek tiek prisidėti prie atlyginimų auginimo“, – pabrėžė jis.
J. Sakalauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad LNOBT būtinas kapitalinis remontas – nuo 1976 metų šiame teatre rekonstruota tik salė, o daugiau daryti tik kosmetiniai pataisymai. „Šiai dienai jis tikrai yra labai remontuotinas: tikrai yra probleminių aspektų, nuo priešgaisrinės sistemos, iki elektros instaliacijos ir tt.“, – pasakojo jis.
Pasak J. Sakalausko, teatras ruošiasi įgyvendinti ir priestato idėją. „Teatras buvo statomas aptarnauti 300 žmonių, o šiuo metu vis tik pas mus dirba 600 žmonių. Iš esmės mes repetuojame gamybinėse patalpose, arba, dažnu atveju, tam nepritaikytose erdvėse: žmonės net neturi kur apšilti smuiku ar apšildyti savo balsą“, – kalbėjo jis.
Išlaidų eilutę, pasak J. Sakalausko, taip pat labai augina ir logistikos kaštai. „Pakėlėme bilietų kainas, bet tai nedengia to, kas mums yra labai reikalinga. Išlaidų didėjimo priežastys yra įvairios: pirmas dalykas yra sąnaudos dėl sandėlių. Anksčiau būdavo minkštos scenografijos, kurių svoris būdavo galbūt tona, ir jos buvo saugomos netoli teatro, berods, Jokūbo bažnyčioje. Šiai dienai mums reikia bent 3 didžiulių logistinių sandėlių, kurių kaina dabar pakilo iki beveik 200 tūkst. eurų. Mums spektakliui kartais reikia 10 mašinų atvežti vieno spektaklio scenografijai. Pasaulyje yra tokia tendencija: spektakliai darosi įspūdingi, dideli, ir, norint turėti tokius spektaklius, kartais vieno sandėlio užtenka tik kokiems aštuoniems spektakliams. Tai tikrai didelė problema ir su tuo susijęs didelis išlaidų padidėjimas“, – sakė jis.
J.Sakalauskas skaičiavo, kad vien tik pastatymai per metus teatrui kainuoja apie 1 mln eurų, tad, negavus reikalingo finansavimo, reikėtų imtis tokių priemonių kaip sezono trumpinimas, premjerų mažinimas ir pan.
Tikisi valstybės pagalbos ir privačių asmenų rėmimo
Šiuo metu LNOBT yra pateikęs Finansų ministerijai strateginį trimečio finansavimo poreikį. Pasak J. Sakalausko, jei į jį nebus atsižvelgta, teatras susidurs su rimtomis problemomis. „Iki 2019-2020 metų sezono planus įgyvensime šiaip ne taip, galbūt atsiras rėmėjas, bet jei Finansų ministerija nepatvirtins pateikto strateginio trimečio finansavimo poreikio, kuris yra reikalaujantis šiokios tokios politinės valios, tai susidursime su didžiulėmis problemomis ir tas mūsų šimtmetis, kuris bus 2020 metais, ta mūsų „Traviata“ turbūt nusikels labai ilgai laikui, ir turbūt turėsime pristabdyti savo veiklą, kad taupytume lėšas“, – teigė J. Sakalauskas, pabrėždamas, kad teatras sutinka priimti visas fiskalines priemones, kad tik pavyktų to išvengti.
„Manau, kad kaltų čia nereikėtų ieškoti, tiesiog suprasti, kad taip susiklostė. Panaši situacija buvo Rygoje, panaši situacija buvo ir Estijoje, ir kai keitėsi administracijos, ministerijos sutarė, kad reikia dengti kažkurią sumą ir paprašyti laikytis fiskalinės drausmės pagal esamą situaciją ir taip išjudėti iš to sudėtingo taško“, – kalbėjo jis.
J. Sakalauskas pasakojo, kad dalį reikalingų lėšų teatras taip pat tikisi surinkti iš rėmėjų: stengiamasi tam pritraukti ne tik verslą, bet ir privačius asmenis. Jis teigė, kad šiuo metu LNOBT turi 70 rėmimo sutarčių ir bendroje sumoje yra surenkama apie 120 tūkst. rėmėjų lėšų, tai yra, apie 1 proc. viso LNOBT biudžeto.
„Manome, kad tai neblogi skaičiai Lietuvoje, bet pasaulyje ši dalis sudaro 5-10 proc. nuo asignavimų ir uždirbtų lėšų. „La Scala“ yra apie 30 proc., „Metropolitan“ – 50 proc. Mes tikimės, kad iki 2023 metų rėmėjų įnašas LNOBT bus bent 5 proc.“, – skaičiavo J. Sakalauskas.
„Pasinaudodami užsienio praktika, pristatėme asmeninio rėmimo programą. Pasaulyje asmeninis rėmimas yra kur kas labiau išplėtotas: galintys asmenys remia kultūrą, švietimą, o mes Europoje šiuo klausimu esame vieni paskutinių. Mes skatinsime ir didelius, ir mažus rėmėjus prisidėti prie teatro: labiausiai ne įmones, o asmenis. „La Scala“ apie 80 proc. viso rėmimo sudaro asmeninis, tik 20 proc. ateina iš įmonių. Ši programa jau prasidėjo, tikimės, ji suveiks ir bus geras pavyzdys visiems teatrams“, – kalbėjo jis.
