Šiai šventei priskiriami nacionalinės tapatybės saugojimo sovietų okupacijos dešimtmečiais nuopelnai.

„Daina suteikia estui laimės. Daina suteikia estui drąsos. Daina suteikia estui laisvę“, – sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, pradėdama šventinį vakarą, kurio metu dainavo drauge su visais.

Šiemetinėje šventėje Taline dalyvavo daugiau kaip 35 tūkst. dainininkų ir 11,5 tūkst. šokėjų spalvingais nacionaliniais kostiumais.

Dešimtys tūkstančių estų – šimtai chorų – praėjusią žiemą varžėsi dėl galimybės prisidėti prie šio didžiulio choro, kuris yra pagrindinis nuo 1869-ųjų kas penkeri metai rengiamos šventės akcentas.

Dešimtis tūkstančių žiūrovų pritraukiantis renginys yra didžiausias viešas susibūrimas 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje.

2017-aisiais įkurtas LGBT+ choras „Vikerlased“ – pirmasis toks Baltijos valstybėse – šeštadienį pirmą kartą dalyvavo pagrindiniame chore.

„Viešai pasirodydami kaip LGBT+ choras mes siunčiame žinią, kad nesvarbu, ką myli, ar kuo save laikai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 26 metų choro narys Taavi Koppelis.

31 metų Lilian Tomingas-Frolov mano, kad festivalio kuriamas vienybės jausmas yra labai svarbus jo populiarumą nulemiantis veiksnys.

„Himno giedojimas drauge su dešimtimis tūkstančių žmonių tiesiog neįtikimas, – AFP sakė ji. – Tai proga atidėti politiką ir kasdienius rūpesčius ir tiesiog dainuoti drauge.“

Dainų šventė buvo pasipriešinimo dalis per beveik 50 sovietinės okupacijos metų, pasibaigusių 1991 metų rugpjūtį.

Šios šventės visuomet baigiasi dainininkų ir žiūrovų bendrai atliekama patriotine daina „Mano brangi Tėvynė“.

Dainų šventė buvo vadinamosios Estijos dainuojančios revoliucijos – 1987 metais prasidėjusių masinių demonstracijų prieš sovietų okupaciją – lopšys.

Dainuojanti revoliucija truko daugiau kaip ketverius metus. 1991-aisiais sovietų tankams nepavyko sutriuškinti nepriklausomybės judėjimo, kurį tų metų rugpjūtį vainikavo nepriklausomybės atkūrimas.