Diskusijos dalyviai: Violeta Davoliūtė, Deimantas Narkevičius, Ramūnas Čičelis. Moderatorius: Aurimas Švedas.

Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad renginys yra nemokamas, vyks lietuvių kalba (su vertimu į lietuvių gestų kalbą).

XX amžius dažnai vadinamas kraštutinumų ir žiaurybių laikmečiu, kuriame buvo laužomi asmenų, visuomenių ir valstybių likimai. Sugebėjusieji išlikti šioje istorijos mėsmalėje mokėsi susigyventi su istorijos randais ir nejaukumą arba skausmą keliančia atmintimi.

Jonas Mekas jaunystėje matė kaip Antrojo pasaulinio karo, pirmosios sovietinės okupacijos (1940–1941) ir nacių okupacijos metu (1941–1944) buvo sunaikintas jam įprastas pasaulis. Būtent šiomis, ypatingo nesaugumo ir smurto dienomis buvo rašoma dalis eilėraščių, pristatomų „Rupert“ parodoje „Leiskite man svajoti utopijas“.

Šiuo laikotarpiu, jaunas Jonas Mekas, išvargintas priverstinio darbo stovyklų Vokietijoje ir nuolatinio judėjimo iš vietos į vietą, apsisprendžia: „Aš nei karys, nei partizanas. Nesu nei fiziškai, nei psichologiškai tinkamas tokiam gyvenimui. Esu poetas.“ Tokiam pasirinkimui filmininkas ir poetas liko ištikimas visą gyvenimą.

Atsispyrę nuo J. Meko kūrybos, šioje diskusijoje kelsime klausimus: kas būdinga J. Meko poetikai? Kaip šio poeto kūrybos interpretavimas gali padėti kalbėti apie menininko profesijos etiką, mąstyti apie meno ryšį su istorija, atmintimi ir pasakojimu? Koks menininkų vaidmuo ribinių istorinių įvykių metu ir kaip menininkai mąsto apie istoriją?

Paroda „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ „Rupert“ centre veiks nuo birželio 20 iki liepos 21 dienos.

Daugiau apie parodą čia.
Diskusijos renginys bus įrašomas.
Diskusijos trukmė: 1,5 val.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją