Ne vien dėl šimtmečio
Antradienį NDG surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje A. Savicko šimtmečio minėjimui skirtų renginių pristatymui, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas provokuodamas kalbėjo, kad ši proga jam neatrodo tinkama.
„Man nepatinka jubiliejai kaip organizacinis principas institucijų veikimo, ypač tokių ambicingų, kaip Nacionalinė dailės galerija ar visas Lietuvos dailės muziejus. Man, kaip 68 metų kartai, jubiliejai asocijuojasi su balta mišraine, neskoninga apranga ir gana dirbtinėmis kalbomis. Tai toks keistokas įvykis, kuris, klausimas, ar galėtų motyvuoti labai kokybiškas veiklas. Dažnai matome, kad ir valstybės tie jubiliejai šimto metų neatitinka lūkesčių ir jų turinys, švelniai tariant, būna visoks. Manau, šiandien esame susirinkę ne dėl to gražaus skaičiuko 100, o susirinkome pagerbti,prisiminti ir naujai įprasminti, naujai įveiklinti Augustino Savicko, puikaus, didžio menininko, daugiausia XX a. menininko, kuris savo modernizme įjungė labai daug folkloro, liaudies meno elementų, tarsi suartindamas tuos pasaulius, tiltinė figūra, kuri per dvi epochas labai sėkmingai veikė, ar net per įvairias epochas, nes nugyveno ilgą ir turiningą gyvenimą, tai aš siūlau galvoti apie susitikimą ne kaip apie jubiliejinį, o kaip apie tikrai didžio menininko pagerbimo renginį, labai įdomų, labai intriguojantį, kadangi tai tikrai turtinga ir spalvinga asmenybė“, – kalbėjo A. Gelūnas.
„Sykiu anonsuoju ir pasižadu, kad jubiliejai nebus Lietuvos dailės muziejaus varomoji jėga, o kokybė, kuratorinė ambicija, intelektinė užmačia ir kūrybinis šėlsmas“, – pridūrė jis.
Menininko sūnus, taip pat dailininkas Raimondas Savickas, pats aktyviai dirbantis su tėvo kūrybos įamžinimu ir tam skirtais renginiais, pasakojo, kad kitų renginių būta ir anksčiau, dar prieš penkerius metus, taip pat prieš porą metų, kai buvo minimas Augustino Savicko brolio Algirdo Savicko šimtmetis, o ta proga kontekste buvo minima ir kitų šeimos dailininkų kūryba.
Menotyrininkė Danutė Zovienė, rengianti apie Augustinui Savickui skirtą monografiją, teigė, kad menininko likime dvi datos, gimimo ir mirimo datos dar nereiškia, kad jo gyvenimas baigėsi. „Menininko kūriniai gyvuoja ir tik nuo mūsų priklauso, kiek mes, dabartinė karta, juos aktualizuosime“, – sakė ji.
Filme – anksčiau nematyti kadrai
A. Savickas taip pat bus prisimintas dokumentiniame filme „Sujungęs amžius“, kurį sukūrė prodiuserė, scenarijaus autorė Edita Mildažytė ir filmo redaktorius Saulius Pilinkus. Filmas pirmą kartą pristatomas birželio 4 d., 18 val. NDG auditorijoje, vėliau, birželio 14 d. 19 val. Jis bus parodytas „LRT Plius“ eteryje.
Pasak E. Mildažytės, filmo pavadinimas simbolizuoja A. Savicko biografiją, kurią galima įsivaizduoti kaip tiltą, jungiantį dvi Lietuvos Nepriklausomybes – tarpukario ir atkurtą 1990-ais, kuriose menininkas nugyveno po dvidešimt metų. Filme panaudoti unikalūs, iki šiol niekur nerodyti archyviniai kadrai, tarp jų yra režisieriaus Juozo Javaičio 1999 m. laidai „Kūrybos metas“ parengtas, bet taip ir neparodytas interviu, fotografo Algimanto Kunčiaus kino dokumentika.
„Filmą suskirsčiau temomis: kūryba, šeima, aistra – dirbti, girtuokliauti – nes jis viską darė su aistra“, - pasakoja E. Mildažytė. – „Ir dar yra apie sugebėjimą pereiti tuos komunistinius slenksčius...“ Filme, be A. Savicko, kalba Aloyzas Stasiulevičius ir Arvydas Šaltenis, tapytojo mokiniai Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Aleksandras Vozbinas, Audrius Gražys, Linas Liandzbergis, akademikas Antanas Andrijauskas.
Vainikuos paroda NDG
Šiais metais taip pat vyks jubiliejinės A. Savicko atminimui skirtos parodos Dailininkų sąjungos galerijoje, Pamėnkalnio galerijoje, pleneras Trakuose, kur taip pat bus atidengta jam skirta memorialinė lenta.
Jubiliejinius metus vainikuos Nacionalinėje dailės galerijoje lapkričio 15 d. atidaroma paroda „Dirbtuvė arba kūrinio gimimas“, kurios kuravimas patikėtas Vilniaus dailės akademijos muziejaus vadovui, kuratoriui Vidui Poškui.
„Man kaip pagrindinės parodos kuratoriui, tai buvo iššūkis. Pirmiausia, niekada nesu kuravęs parodų ND. Kita vertus, iššūkis susidurti su A. Savicku, kuris yra menininkas - ištisa epocha, ar net dvi epochos“. – kalbėjo V. Poškus, taip pat paminėdamas, kad jam talkins puiki komanda, kurioje yra ir parodos architektė Marija Repšytė.
„Parodos išeities taškas būtų tariama A. Savicko dirbtuvė, kurių šiaip buvo ne viena ir ne dvi. Ta dirbtuvė kalbant ne tik apie sovietinę Lietuvą, bet tapytojo modernisto atveju, parodo, kad jis gyvena oficialų gyvenimą ir vidinį, kuris vyksta dirbtuvėje, ir kartais labai sunku pasakyti, kuris iš jų svarbesnis“, – idėją atskleidė V. Poškus.
