Pirmas toks apdovanojimas Lietuvos istorijoje

Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ yra poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tai pirmas kartas, kai mūsų šalis pelno tokio lygio apdovanojimą. Ilgiausią istoriją turinčiame meno renginyje Lietuva prisistato 11-tą kartą, keturis kartus jau buvo įvertinta specialiu paminėjimu. Pasak šių metų paviljono komisarės dr. Rasos Antanavičiūtės, tai – reikšmingas pasiekimas Lietuvos meno istorijoje. „Nuostabu, kad mažos šalies perduodama žinia yra suprantama ir aktuali tokiai plačiai auditorijai. Apie tokį reikšmingą apdovanojimą buvo nedrąsu net svajoti. Pasiekti šį rezultatą su itin ribotais resursais galėjome tik dėka ypatingai atsidavusios komandos: kūrėjų, dainininkų, technikų, apšvietėjų, savanorių ir net performanso dalimi tapusių šunų“, – sako R. Antanavičiūtė.

Apdovanojimą pelnęs kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ lengvai ir pagaviai kalba apie klimato kaitą ir visuotinį nuovargį. Pasak Lietuvos paviljoną kuruojančios Londono „Serpentine“ galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorės Lucios Pietroiusti, svarbu rasti naują būdą kalbėti apie klimato kaitą. „Turime iš esmės pakeisti savo kaip žmonių, kaip rūšies tarp kitų rūšių mąstymą. Geriausias menas, muzika ir poezija visada atnešdavo pokyčius, turėdavo magišką poveikį. Tokia meno galia yra jaudinanti“, – paviljono sėkme džiaugiasi kuratorė.

Karinio jūrų laivyno teritorijoje įrengtas paviljonas nukelia į saulėtą paplūdimį, kuriame gulėdami ant smėlio dainuoja daugiau nei 20 atlikėjų. „Įgyvendinant šį projektą svarbiausia buvo draugystė ir rūpestis vienas kitu. Spinduliuodami artumą ir meilę tarsi grąžiname skolą planetai, kurios resursus beatodairiškai naudojame. Nuostabu patirti, kad tokį įvertinimą pelnė kūrinys, kuris kalba apie žmogaus ir Žemės kūnų trapumą, o ir pats yra trapus“, – kalba kūrinio autorės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.

Į pasirodymą įtraukia ir publiką

Operos-performanso „Saulė ir jūra“ herojai, įsitaisę ant kelių tono smėlio, apsirengę maudymosi kostiumėliais, dainuoja tiek apie, regis, buitinius poilsiautojų klausimus, pavyzdžiui, būtinybę pasitepti kremu, saugančiu nuo saulės, tiek apie visą žmoniją kamuojančias problemas: klimato kaitą, visuotinį nuovargį ar mirtingumo įsisąmoninimą.

Trylikos personažų partijas pasikeisdami atlieka atrinkti solistai, o vienu metu skamba net dvidešimties dainininkų balsai. Kadangi Venecijos bienalė vyks šešis mėnesius, tokiam ilgam laikui apgyvendinti dainininkus iš Lietuvos buvo per brangus sprendimas, tad teko ieškoti kūrybiškos išeities: Venecijoje buvo paskelbta dainininkų atranka, pritraukusi daugiau nei šimtą muzikos profesionalų ir mėgėjų.

Planuojama, kad pasirodymai visos Venecijos bienalės metu vyks kiekvieną šeštadienį: kad pavyktų tai įgyvendinti, be gautų lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos, trūkstamus pinigus bandoma surinkti sutelktinio finansavimo būdu (norintys prisidėti informaciją gali rasti čia).

Tarptautinė žiniasklaida nujautė pergalę

Nors viena iš kūrinio bendraautorių Rugilė Barzdžiukaitė po apdovanojimo paskelbimo sakė, kad jiems tai buvo netikėta, tarptautinėje žiniasklaidoje dar apdovanojimų išvakarėse pasirodė prognozės, kad prestižinis apdovanojimas gali atitekti Lietuvai.

Vienas įtakingiausių Italijos meno žiniasklaidos kanalų „Artribune“ drąsiai žarstė pagyras Lietuvai dar iki apdovanojimo paskelbimo. Žinomas italų žurnalistas ir rašytojas Gianluigi Ricuperati savo straipsnyje pavadintame „Kodėl Lietuvos paviljonas nusipelno Auksinio liūto“ teigia, kad „būtų tiesiog skandalinga, jei jis nesulauktų jokio paminėjimo, arba negautų apdovanojimo“.

Kaip buvo rašoma pranešime žiniasklaidai, performanso atmosfera G. Ricuperati priminė vasarą prie jūros, kaip ir sufleruoja kūrinio pavadinimas. Iš viršaus stebėdami pasirodymą, žiūrovai tampa gyvenimo nuo atostogų iki atostogų liudininkai. Autoriui patiko viskas – tiek „genialus paprastumas, tiek dėmesys fantastiškai išlaisvintiems kūnams, tiek stiprus nostalgijos jausmas“. Žurnalistas teigė pasijutęs lyg seklys, iš viršaus slaptai nagrinėjantis kiekvieną nerūpestingos idilės veikėjo judesį – atlikėjai nemato savo žiūrovų, yra panirę tarsi į atskirą pasaulį. „Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašo autorius.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš Bienalės atidarymą
įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai, „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).

„Saulė ir jūra“ – antras bendras menininkių R. Barzdžiukaitės, V. Grainytės ir L. Lapelytės kūrinys. 2011-2013 metais jų sukurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ pristatyta pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose, pelnė įvairius apdovanojimus, tarp kurių – „Music Theatre NOW“ prizą Švedijoje, Auksinį scenos kryžių už geriausią lietuvių autorių pastatymą. Kūrėjos taip pat 2015 m. buvo apdovanotos Jaunojo menininko premija, o 2018 m. Boriso Dauguviečio auskaru.