Baiminasi atrodanti nerimta

Filmo „Valstybės paslaptis“ pagrindinė herojė – Dalia Grybauskaitė, taip pat dalyvavusi iškilmingoje pirmoje viešoje filmo peržiūroje. Po filmo ji sakė, kad jai buvo įdomu į viską pažiūrėti iš šalies ir juokėsi, kad viskas galėjo būti kur kas blogiau, nes kūrėjai paliko dar labai daug nepanaudotos medžiagos.

D. Grybauskaitė kalbėjo, kad filmas ją ne kartą prajuokino ir teigė nuogąstaujanti, kad dabar žmonės galvos, kad ji visai ne rimta. „Taip juokingai prirankiojo visokių užkulisinių dalykų, kad tikrai mane prajuokino. Galvoju, kad jei žmonės, su kuriais dirbau, tikrai mane matė tomis akimis, tai jiems turėtų atrodyti, kad aš labai linksma, nors aš visada galvojau, kad aš labai rimta“, – po premjeros sakė ji.

„Vis tik dešimt metų, kai įrašai daryti: ir privargsti, ir žodis užstringa. Tai tikrai ir man pačiai buvo labai juokinga tai matyti, o išties nuotykių buvo ir daugiau, ne viską jie sudėjo. Galėjo būti ir gerokai blogiau, bet man pačiai buvo įdomu pamatyti daug ką iš šalies ir įvertinti kitų žmonių akimis“, – komentavo ji.

Prezidentė taip pat atskleidė, kodėl vienoje filmo scenų ji dainuoja, nors pačiame filme tai nėra paaiškinama: ten ji vaikšto Vašingtone, šalia universiteto Džordžtaune, kur ji mokėsi. „Ten aš pasakojau istoriją, kur 1992 metais mačiau žmogų, laistantį gėles, nugara atsisukusį. Tais metais man tai atrodė grėsminga, o kai prie jo priėjau, supratau, kad žmogus klausosi dainos ir klausydamasis laisto gėles. O mums tada iš tos sovietinės sistemos atvykus atrodė, kad viskas kelia grėsmę, ir ko čia tas žmogus šoka. Tai aš bandžiau pakartoti tą dainą, kurią tada girdėjau“, – pasakojo ji.

D. Grybauskaitės asmeninio gyvenimo detalių filme beveik nėra ir ji sako, kad čia nėra nieko keisto. „Nelabai atskleidžia, nes nėra ką atskleisti. Aš asmeninio gyvenimo neturėjau, viskas buvo skirta darbui, ir tai, manau, yra prezidento pareiga“, – teigė ji.

Frazę palydėjo plojimais

Filme matomi tiek Lietuvos, tiek užsienio politikai, prezidentės komandos nariai, taip pat jos veiklą vertinantys užsienio žurnalistai. Savo pastebėjimais ir prisiminimais dalinasi prof. Vytautas Landsbergis, Arvydas Sekmokas, Mindaugas Lingė, Daiva Ulbinaitė ir daug kitų.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius filme pasakoja negalintis pritarti kai kuriems lietuvių tautosakos teiginiams. „Ypač nesutinku su posakiu duok durniui kelią. Nereikia jo duoti, ypač per prezidento rinkimus“, – kalbėjo jis, perspėdamas, kad Lietuva neturi laiko ir kitų resursų, kad galėtų sau leisti tokius eksperimentus. Ši jo frazė salėje buvo palydėta audringais plojimais.

Režisierius: šis filmas ne apie prezidentę

Šio filmo režisierius – Donatas Ulvydas, prieš dešimtmetį taip pat kūręs televizinį dokumentinį filmą „Prezidentės portretas“. Anksčiau jis DELFI sakė, kad tai jam padėjo, kai jis kreipėsi į prezidentūros spaudos tarnybą dėl galimybės kurti šį filmą. Po filmo premjeros jis dėkojo Prezidentūros spaudos tarnybai ir archyvams, taip pat LRT, kurių archyvinė medžiaga buvo panaudota filme. „Ten dirbantys žmonės yra komandos dalis, nors to net nežinojo, kai rinko tą medžiagą“, – kalbėjo jis, taip pat padėkodamas kitiems rėmėjams, brolių Vizbarų įkurtai įmonei „Brolis Semiconductors“, pasak D. Ulvydo, padėjusiai išspręsti finansines bėdas.

D. Ulvydas prieš filmo peržiūrą sakė supratęs, kodėl jaudinasi dar labiau nei įprastai. „Kiekvienas filmas turi savo legendą, savo istoriją. Šitas filmas irgi, bet jame jaudinuosi labiausiai. Labai ilgai negalėjau suprasti, kodėl. Šiandien supratau, kad jaudinuosi dėl atsakomybės, kai tu suvoki, apie ką tu darai filmą, kiek tai tau gali kainuoti dėmesio, replikų ar kažko, atsakomybės atsistoti prieš jus ir pasakyti tiesą, kas yra Lietuvos valstybės paslaptis. Jei visi galvojate, kad susirinkote pažiūrėti filmą apie mūsų prezidentę, tai nėra tiesa. Kviečiu pasižiūrėti filmą apie mus. Apie valstybę, kurią mūsų vardu dešimt metų valdė mūsų prezidentė“, – kalbėjo jis.

Tarp kitų D. Ulvydo režisuotų filmų – „Tadas Blinda. Pradžia“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Valentinas vienas“, „Kaip pavogti žmoną“, „Ir visi jų vyrai“, „Vabzdžių dresuotojas“ ir kiti.