„Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl kviečiame pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO muziejuje“, – pranešime žiniasklaidai teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
„Žmogaus ir kitų būtybių santykis iki šiol mūsų dailėtyrininkams beveik nerūpėjo, ši tema Lietuvos mene nebuvo nuosekliau nagrinėta. Mūsų amžiuje sparčiai besiplėtojančios biologinės ir informacinės technologijos pasaulyje sukėlė ypatingą susidomėjimą įvairiomis gyvybės formomis. Todėl peržvelgti MO muziejaus kolekciją būtent šiuo kampu buvo labai įdomu“, – parodos motyvus aiškina viena iš parodos kuratorių dailėtyrininkė dr. Erika Grigoravičienė.
„Žmogaus sugyvenimo su kitais klausimas dar įdomesnis atrodo žmonių gyvenimus užvaldant mūsų pačių sukurtoms technologijoms. Atrodo, žmonėms teks atsisakyti minties apie savo viršenybę, pripažinti bioįvairovę ir išbandyti hibridinės visuomenės modelius“, – apie parodą kalba antroji parodos kuratorė Ugnė Paberžytė.
Pirmąkart MO muziejuje pristatomi užsienio menininkai, tarp jų – ryški meno pasaulio žvaigždė Hito Steyerl (Vokietija) su savo darbu „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“). 2017 m. vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų ArtReview „Power 100“ H. Steyerl pripažino didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke. Jos darbai pristatyti Niujorko MoMa muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, ji atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje (2015 m.), yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimus. Kiti parodoje dalyvaujantys užsienio menininkai Katja Novitskova (Estija), Daiga Grantina ir Mikelis Fišeris (Latvija).
Iš viso parodoje eksponuojama 170 darbų, apimančių laikotarpį nuo XX a. 7-ojo deš. iki šių dienų ir naudojančių įvairias raiškos priemones – nuo tradicinių dailės rūšių ir fotografijos iki post-skaitmeninių erdvės ir vaizdo instaliacijų. Paroda suskirstyta į devynias temas, pasakojančias atskiras istorijas ir keliančias klausimus. „Gyvūnus pirmiausiai garbinome ir aukojome, vėliau siekėme pažinti ir prisijaukinti, galiausiai pavergėme. Ieškodami tobulumo ir efektyvumo sukūrėme dirbtinį intelektą ir robotus. Dabar ieškome savo vietos biologinių ir sintetinių gyvybių piramidėje“, – parodos seką pristato kuratorė Ugnė.
Lankytojai parodoje greta Lietuvos dailės klasikų – Š. Saukos, V. Kisarausko, V. Antanavičiaus, M. Navako, R. Rakausko – išvys jaunus Lietuvos menininkus: E. Škarnulytę, duetą Pakui Hardware. Specialiai šiai parodai MO kolekcija buvo papildyta ir naujais kūriniais.
„Tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriams aktualios tos pačios temos. Jie kelia klausimus apie tai, kaip mums sekasi gyventi kartu su kitomis gyvybės formomis ir pabrėžia, jog riba tarp mūsų ir kitų būtybių vis labiau nyksta“, – teigia kuratorė U. Paberžytė.
Muziejaus lankytojai pamatys visai pasikeitusią MO muziejaus parodų erdvę. Taip įgyvendinama garsaus architekto Danielio Libeskindo sukurto MO muziejaus pastato idėja – būti atviram įvairioms idėjoms ir lankytojų patirtims.
Parodą kūrė labai įvairi savo patirtimis komanda – tai solidžią patirtį turinti dailėtyrininkė Erika Grigoravičienė, MO parodų kuratorė Ugnė Paberžytė, jau daug įdomių sprendimų parodoms sukūręs architektas Justinas Dūdėnas ir dizainerė Akvilė Paukštytė. Parodos katalogą kūrė dizainerės Laura ir Indrė Klimaitės.
Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ veiks nuo š.m. balandžio 6 d. iki rugpjūčio 25 d. Jos atidarymą lydės savaitgalio renginių programa-festivalis. Daugiau apie savaitgalio renginius galima sužinoti čia.
