Misterijoje „Dievai ir žmonės“ emocija ir atmosfera kuriama supinant archajinės ir elektroninės muzikos garsus, per šiuolaikinį šokį, o šiuolaikiniame šokyje intymios scenos nieko nebešokiruoja. Atvirkščiai, misterijos choreografai sako, kad meilės aktu subtiliai perteikiama meilės galia, ir naujos gyvybės sukūrimas.
„Vaizduojama ne erotinė scena, o tai, kad turime dieviškumo kruopelę. Turime Dievo dovaną sukurti kitą žmogų, kurti jį taip, kaip Dievas kūrė pirmuosius žmones ir pasaulį, dalyvauti to pasaulio kūrime“, – pasakojo misterijos režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir pridūrė, kad „Dievai ir žmonės“ savo stiliumi ženkliai skirsis nuo ankstesnių „Lietuvos“ pasirodymų.

Meilės scenai pasirinkti ansamblio šokėjai Greta Frolovaitė ir Adamas Czaplis. Pasiteiravus, ar netrikdė, kad intymiai scenai iš visos šokio grupės pasirinkti būtent jie, G. Frolovaitė atskleidė, kad jiedu yra pora ir kasdieniame gyvenime.

„Viskas labai organiškai susidėliojo, viskas mums labai gerai pažįstama ir sava. Esame pora ne tik scenoje, bet ir gyvenime, todėl ši siužeto linija buvo net labai priimtina. Tai, ką darome šioje misterijoje, mums abiem yra natūralu“, – pasakojo šokėja.
Paklausta, ar nebuvo sunku techniškai įgyvendinti choreografijos režisierių sumanymus, Greta neslėpė, kad repetuojant teko nemažai padirbėti visiems ansamblio šokėjams.

„Net ir tai, ką scenoje atlieka mūsų duetas, nėra kasdieniška. Šokiai mums yra kasdienybė, tačiau šis pasirodymas yra išskirtinis, pareikalavęs labai daug pastangų. Nebuvo taip, kad mums pastatė choreografiją, ją išmokome ir tiesiog pašokome. Buvo nemažai iššūkių. Pasirodyme gausu baleto elementų, kuriuos reikėjo perprasti, atlikti muzikaliai“, – kalbėjo G. Frolovaitė.

Pasiteiravus, ar nesibaimino kritikos dėl meilės scenos, šokėja patikino, kad vos išgirdusi idėją, sukluso, tačiau neilgai trukus, kai buvo pristatytas visas siužetas, nurimo.
„Nėra dėl ko manyti, kad tai yra vulgaru. Kalbame apie mūsų pradą. Įsigilinęs į siužetą supranti, kad visa tai kiekvienam žmogui yra labai normalus dalykas. Mes, lietuviai, esame nedrąsūs. Jei tik išgirstame kažką panašaus, net neanalizuojame, apie ką tiksliai kalbama ir iškart užsisklendžiame. Yra visiškai normalu ir mums visiems artima, kad vaikai gimsta iš meilės“, – kalbėjo Greta, kuri su savo partneriu šoka ir garsios choreografės Anželikos Cholinos spektakliuose.

Tiesa, nuogumo efektą sukuria specialiai šiai misterijai siūti kostiumai. Juos spektakliui kūrė žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus.

Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais.
Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos suteiks ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai.

Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė.

Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė-Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

Misterija „Dievai ir žmonės“:

Balandžio 5 – 6 d. 18.30 val. Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre;
Balandžio 12 d. 19 val. Klaipėdos žvejų rūmuose;
Balandžio 17 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją