Laimingas sutapimas, kad dėl asmeninių priežasčių Vilniuje operoje „Toska“ negalintį pasirodyti Merūną Vitulskį pakeitė būtent šis muzikos pasaulyje žinomas tenoras, savo laiku neįkainuojamų dainavimo pamokų gavęs ir iš Gehamo Grigoriano, į pasaulinį operos olimpą įkopusios Asmik Grigorian tėčio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Hovhannesui dėl amžiaus skirtumo neteko viena scena dalytis su ir Lietuvoje gyvenusiu bei kūrusiu legendiniu armėnų tenoru. „Kai 2007-aisiais Jerevane atėjau dirbti į teatrą, jis nebedainavo. Bet man su kolegomis teko didžiulė laimė gauti jo pamokų – Gehamas padėjo mums rengti daug vaidmenų, statyti operą „Aida“. Jo perduotas dainavimo technikos išmanymas, patarimai, ką daryti, kad sutaupytum jėgų svarbesnei spektaklio vietai, yra neįkainojami“, – pasakoja solistas.
Hovhanneso Ayvazyano repertuare – visas svarbiausias dramatinio tenoro vaidmenų arsenalas: Don Karlas, Radamesas „Aidoje“, Pinkertonas „Madam Baterflai“, Don Chosė „Karmen“, Don Alvaras „Likimo galioje“, Kanis „Pajacuose“, Germanas „Pikų damoje“, Hercogas „Rigolete“ ir kiti. Dailininką Kavaradosį įvairiose šalyse jis dainuoja jau dešimtmetį, nuo 2013-ųjų daugiausia – Marijos teatre, kuris į jį pakviestam solistui yra lyg kokybės ženklas.
„Kavaradosis – genialus didelių emocijų žmogus, pasirengęs mirti dėl savo idėjų ir meilės. Tai vienas tų labai gilių vaidmenų, kurių niekada neperprasi iki galo – kaskart išeidamas į sceną atrandu vis kažką naujo – niuansą, frazę ar žodį kitaip sudainuoju. Labai džiaugiuosi, kad pavyksta nesustoti, ieškoti ir rasti. Tada, kai pajusiu, jog viskas – savo personažą pažinau, žinau, jis nebeįdomus taps ne vien man – pirmiausia žiūrovui“, – sako tenoras ir pabrėžia, jog neskirsto vaidmenų į daugiau ar mažiau mėgiamus. Svarbiausias tas, kurį tuo metu atlieka, juo artistas ir turi gyventi.
Į garsųjį Marijos teatrą jis pateko dėka kito legendinio žmogaus – maestro Valerijaus Gergijevo: „Su Armėnijos operos trupe koncertavome Marijos teatre, jo vadovai, išgirdę mane, sakė: „Norime, kad jūsų paklausytų Gergijevas. Galėsite likti ilgėliau ir jo sulaukti?“ Sutikau. Šiaip ar taip ketinau Sankt Peterburge paviešėti, lankyti gimines. Atėjau sutartu laiku po koncerto. Buvo pirma nakties. Padainavau. Jau kitą dieną jis man pasiūlė dainuoti koncerte su Anna Netrebko ir visomis kitomis pasaulinėmis Marijos teatro žvaigždėmis. Nuo tada ten ir dirbu kaip kviestinis solistas – jau šešeri metai.“
Marijos teatras Hovhannesui davė labai daug. „Ten gavau milžiniškos praktikos patirties. Įpratau prie sunkiai suvokiamo tempo, užtat kur beatsidurčiau, mane sunku išgąsdinti, nes labiau įtemptai nei tenai nebus niekur. Marijos teatras – atskiras gyvenimas, mokykla, atvėrusi man Europos ir pasaulio teatrų duris, – pripažįsta jis ir vis priduria, jog Vilniuje rado tai, ko randa retame teatre. – Kitur dažniausiai visi labai jau dalykiški: atėjo, padainavo, išėjo. Po tokių darbų labai retai įsigyju draugų, o iš čia, esu tikras, ne vieną draugystę išsivešiu. Aš – armėnas, man labai svarbu bendrauti su gerais šiltais žmonėmis. Beje, Toskos atlikėja Svetlana Kasyan – pusiau armėnė!“
Svetlana Kasyan Toskos vaidmeniu Vilniaus publiką žavėjo per premjeras 2016-aisiais, o per pastaruosius metus ji tapo itin geidžiama Toska Romos, Venecijos, Varšuvos, Šveicarijos ir Suomijos operos scenose. Vaidmeniu su ja dalysis Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė Viktorija Jastrebova. Diktatoriaus Skarpijos portretą vėl kurs Vokietijoje gyvenantis Almas Švilpa ir Latvijos baritonas Janis Apeinis, Zakristijono vaidmenį atliks Jungtinėje Karalystėje dirbantis baritonas Romanas Kudriašovas ir „bohemiečių“ senbuvis Arūnas Malikėnas, o Andželočio vaidmeniu debiutuos jaunas bosas Kšištofas Bondarenko.
