Velionis kovo 24 dieną buvo palaidotasPanemunės kapinėse (Tylos g. 10, Kaunas).

1989–1995 metais A. Radzevičius Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją. Nuo 1987 metų dirbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Režisavo spektaklius-performansus, lėlių spektaklius Vilniaus dailės akademijoje, Kauno mažajame teatre, festivaliuose, Vilniaus jaunimo teatre, kūrė filmą. Sukūrė scenografiją daugybei spektaklių (pvz.: 1997 m. – F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė, rež.: G. Padegimas, 2000 – L. Carrol „Alisa stebuklų šalyje“, rež.: D. Duškinas ir t. t.).

Nuo 2001 m. dirbo Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, projekto-video kurso mokytoju.
Rengė personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose. Kūrė tapybos darbus, objektus, instaliacijas, performansus, videoperformansus.

Aurijus Radzevičius, 16-oji tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė. 2016
Foto: Lietuvos dailininkų sąjungos nuotr.

Išleido savo knygų (1990 m. eilėraščių knyga „Ornamentas vietoj laivo“, 1992 m. tekstas + medžio raižiniai „Dreambone/sapno kaulas“, 2006 knyga-objektas IV-ai tarptautinei knygos trienalei Vilniuje „Triušio namas“).

Nuo 2006 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Tuomet į LDS stojančiam A. Radzevičiui, rekomendaciją rašė jo buvęs mokytojas Alfonsas Čepauskas. Grafikas labai rekomendavo priimti A. Radzevičių į LDS Tapybos sekciją dėl to, kad jis „yra nekasdieninės fantazijos, metaforinio mąstymo, paradokso ir grotesko menininkas“, dėl to, kad „sėkmingai dirbdamas įvairiose meno srityse yra organiškas ir tikras“.

Anot buvusio A. Radzevičiaus bendrakursio skulptoriaus Sigito Lukausko, menininko tapybos „darbai pasižymėdavo ekspresyvumu ir konceptualumu.“

Aurijus Radzevičius, Ikišk pirštą į mano žaizdą. 2015
Foto: Lietuvos dailininkų sąjungos nuotr.

Tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė pabrėžė, jog turinio prasme jo darbus galima apibūdinti „kaip poetiškai dadaistiškus su nemaža doze undergroundui būdingų bruožų: neišbaigtumas, naiviojo meno elementai, sąmoningas „bad painting“, solidžių medžiagų ignoravimas ir t. t. Manau, kad savo darbuose A. Radzevičius akcentuoja patį kūrybos procesą, kuris tik sustabdytas, ir tokiu būdu provokuoja kūrybai žiūrovą. Kūriniai patraukia spalvine jėga ir spontaniškumu, išgyvenimo autentika bei sąmoningai nedailinama plastine kalba. [...] Scenografijos darbuose A. Radzevičius teikia didelį dėmesį tapybiškumui, t.y. spalvinei struktūrai, spalvinėms detalėms, faktūroms.“

Tad A. Radzevičius buvo unikali asmenybė, šiuolaikine forma reiškęs šiandieninio pasaulio nerimą ir viltį.

Lietuvos dailininkų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems, pažinojusiems dailininką.