Neįprasta žvilgsnio trajektorija

Operos-performanso „Saulė ir jūra“ herojai pasirodo neįprastoje scenoje – lyg tikrame paplūdimyje, įsitaisę ant kelių tono smėlio, apsirengę maudymosi kostiumėliais, jie dainuoja tiek apie, regis, buitinius poilsiautojų klausimus, pavyzdžiui, būtinybę pasitepti kremu, saugančiu nuo saulės, tiek apie visą žmoniją kamuojančias problemas: klimato kaitą, visuotinį nuovargį ar mirtingumo įsisąmoninimą.

Visą šį vaizdą žiūrovai stebi neįprastu kampu, į atlikėjus žvelgdami iš viršaus. Vilniuje sutrumpintam performanso pristatymui buvo pasirinktas MO muziejus, dėl tam puikiai tikusių laiptų, o Venecijoje jis bus rodomas karinio jūrų laivyno (Marina Militare) teritorijoje esančiame pastate Magazzino No. 42.

„Venecijoje turėjome keturias dienas vietos paieškoms. Kasdien nueidavome po 30 kilometrų, išlandžiojome bažnyčias, rūsius, laiptines, o tada ketvirtą dieną radome šią vietą, kurioje net nieko nereikia keisti ir papildomai statyti“, – džiaugėsi „Saulė ir jūra“ režisierė ir scenografė Rugilė Barzdžiukaitė.

Ši vieta bienalei iki šiol niekada nebuvo naudojama, tačiau menininkės tikisi, kad žiūrovams pavyks ją atrasti. Kaip sakė Lietuvos paviljono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė, ji yra gana netoli Arsenalo, kur tradiciškai eksponuojami pagrindinės parodos kūriniai ir telkiasi didžiausi bienalės lankytojų srautai.

Pasitelkė tarptautinę pagalbą

Operoje-performanse „Saulė ir jūra“ trylikos personažų partijas pasikeisdami atliks atrinkti solistai, o vienu metu skambės net dvidešimties dainininkų balsai. Kadangi Venecijos bienalė vyks šešis mėnesius, tokiam ilgam laikui apgyvendinti dainininkus iš Lietuvos būtų per brangus sprendimas, tad teko ieškoti kūrybiškos išeities. Venecijoje buvo paskelbta dainininkų atranka, pritraukusi daugiau nei šimtą muzikos profesionalų ir mėgėjų.

Negana to, kad kūrinys, kuris Venecijoje skambės anglų kalba, bus atliekamas tarptautinės dainininkų komandos, performanso dalimi galės tapti ir neturintys dainavimo įgūdžių žmonės. Iš anksto užsiregistravę jie irgi galės bent dienai išsitiesti ant paplūdimio smėlio.

Prie kūrinio įgyvendinimo taip pat prisidėjo žinomi profesionalai iš užsienio šalių: nacionalinį Lietuvos paviljoną kuruoja Lucia Pietrouisti, dirbanti Londono galerijoje „Serpentine Galleries“ , o Lietuvos pasirodymo globėju tapo garbės komisaras profesorius Jean-Baptiste Joly, prieš tris dešimtmečius Štutgarte įkūręs didžiausią Vokietijoje menininkų rezidencijų programą „Akademie Schloss Solitude“.

Prašys prisidėti prie finansavimo

Projektą įgyvendinanti komanda tikisi, kad pavyks gyvus koncertus rengti bienalės metu kiekvieną šeštadienį – tai priklauso nuo to, kiek pavyks surinkti lėšų. Dalį jų Lietuvos atstovams Venecijos bienalėje skyrė Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, taip pat prisidėjo ir privatūs rėmėjai, tačiau to vis tiek nepakanka, tad organizatoriai mėgins trūkstamą sumą surinkti sutelktinio finansavimo būdu.

Skaičiuojama, kad viena pasirodymo diena kainuoja 2 tūkst. eurų, o kad galėtų pasirodyti kiekvieną šeštadienį (kitomis savaitės dienomis ten veiks garso instaliacija), iš viso reikės 80 tūkst. eurų. Šiuo metu yra surinkta 25 tūkst. eurų.

Prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda

Nuo 1895 metų kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. 58-osios Bienalės parodą pavadinimu „Kad gyventum įdomiais laikais“ (angl. May You Live in Interesting Times) šiemet patikėta kuruoti Ralphui Rugoffui, daugiau nei dešimtmetį vadovaujančiam „Hayward“ galerijai Londone. Lietuva Venecijos bienalėje prisistatys vienuoliktąjį kartą. Paviljoną organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija.

„Saulė ir jūra“ – antras bendras menininkių R. Barzdžiukaitės, V. Grainytės ir L. Lapelytės kūrinys. 2011-2013 metais jų sukurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ pristatyta pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose, pelnė įvairius apdovanojimus, tarp kurių – „Music Theatre NOW“ prizą Švedijoje, Auksinį scenos kryžių už geriausią lietuvių autorių pastatymą. Kūrėjos taip pat 2015 m. buvo apdovanotos Jaunojo menininko premija, o 2018 m. Boriso Dauguviečio auskaru.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)