M. Ivaškevičius pasakoja, kad turi atvykti dėl gauto skundo, kuriame teigiama, kad jis, dalyvaudamas Lietuvos radijos ir televizijos laidoje „Radijo popietė“ savo pasisakymais apšmeižė lietuvių tautą, bei kurstė neapykantą tautiniu pagrindu.
Savo įraše M. Ivaškevičius kreipiasi į laidos vedėją Jolantą Kryževičienę: „Nenustebkite, jei ir jūs būsite pakviesta liudyti, nes bandoma ištirti: kada, kokiu būdu su kuo buvo derinamas interviu davimas minėtai radijo laidai, ar buvo iš anksto derinami klausimai ir temos, kurie buvo užduoti interviu metu, ar buvo iš anksto planuota kalbėti apie lenkakalbius, žydus ir kitas tautines grupes ar minima konkrečia fraze „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“ norėta, turėtas tikslas apšmeižti, kurstyti neapykantą, minimų tautinių grupių atžvilgiu, koks buvo šio pasisakymo tikslas ir esmė, pagrindinė mintis ir pan.?“
M. Ivaškevičius taip pat pateikia šio pokalbio su Jolanta Kryževičiene citatą:
„Lietuvai reikėtų tapti iš stumiančios savo piliečius iš savęs į kviečiančią, nes per paskutinį šimtmetį, kurį šiandien švenčiame, buvo labai ryškus stumimas įvairių, neatitinakčių tam tikro kanono lietuvių arba Lietuvos piliečių. Taip mes išstūmėm labai daug lenkakalbių iš pradžių, vėliau išstūmėm, išžudėm žydus ir dabar netgi mūsų požiūris į tuos emigrantus yra maždaug toks: išvažiavot ir gerai, mums jūsų nereikia, mes likom, mes būsim tikri lietuviai, o jūsų vaikai niekada negaus dvigubos pilietybės ir panašiai. Norėtųsi, kad pasikeistų šis požiūris, kad mūsų šalis kviestų ir vertintų savo tautiečius, o ne bandytų jų atsikratyti. Tuomet gal ir tų išvažiuojančių būtų mažiau, nes čia ne vien ekonomika – labai daug žmonių kalba apie tai, kad jautėsi nereikalingi Lietuvoje ir todėl išvažiavo. Tai nereiškia, kad jis rado laimę ten, tiesiog jis nesijautė gerai čia.“
