Metų knygos rinkimuose dalyvauja per metus iki rugsėjo 1 d. lietuvių autorių parašytos knygos, atrinktos komisijos. Komisija knygas paskirsto į penkias kategorijas: vaikų, paauglių, poezijos, prozos ir publicistikos/dokumentikos (ši kategorija – šių metų naujiena). Tada šių kategorijų geriausios renkamos skaitytojams balsuojant internete.

Metų vaikų knygos kategorijoje nugalėjo Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro Haiku“ (leidykla „Aukso žuvys“) . Apdovanojimą įteikęs laidos „Tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Robertas Petrauskas sakė, kad viską, ką jis pasiekė gyvenime, jam pavyko padaryti dėl to, kad skaitė knygas. „Knygų pasaulis leidžia grįžti ten, kur turėtume būti: kur yra vaizduotė, kūrybingumas, kur nėra jokių ribų ir taisyklių“, – kalbėjo jis.

J. Vilė sakė apdovanojimą norinti skirti tremtiniams. „Tiems, kurie dar yra su mumis ir gali paliudyti, ir tiems, kurie skraidžioja aplink mus dvaselėmis. Sveikinu ir visas nominuotas knygas, jos visos yra metų knygos“.

Ilonos Ežerinytės knyga „Verksnių klubas“ paskelbta geriausia paauglių kategorijoje ( leidykla „Dominicus Lituanus“). „Labai viliuosi, kad didesnė pusė balsavusių knygą ir perskaitė, ir labai tikiuosi, kad iš tos pusės bent pusė yra paaugliai. Jei paaugliai skaito, yra labai smagu. Mums belieka pasirūpinti, kad jie turėtų ką skaityti“, – sakė I. Ežerinytė.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė džiaugėsi, kad ją pakvietė paskelbti poezijos nominacijos. „Visi žanrai labai žavūs, bet poezija yra poezija, kartais ji nutylėjimais, užuominomis pasako daugiau nei išsamūs aprašymai. Ir kartais mūsų fragmentiškame pasaulyje mums skubantiems žmonėms poezija yra ne tik ko labiausiai trūksta, bet ir kas labiausiai tinka“, – sakė ji.

Pasak G. Žemaitytės, net tomis dienomis, kai sakome, kad neturime laiko atsiversti knygą, tikrai turime laiko perskaityti nors vieną eilėraštį.

Geriausia poezijos knyga paskelbta Gretos Ambrazaitės „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). „Prieš leisdama tą knygą ir nešdama rankraštį, turėjau baimę padauginti tamsą, dabar atrodo, kad tamsa įžodinta ne tokia tamsi, šviesotamsa atsiranda. Manau, kad poezija yra komunikacija ir turbūt susikalbėjome“, – kalbėjo poetė.

Geriausia prozos knyga paskelbta Antano Šileikos „Basakojis bingo pranešėjas“ (leidykla „Baltos lankos“).

„Anglų kalba mano instrumentas, o Lietuva mano melodija. Visada tikėjau, kad rašysiu apie Lietuvą angliškai, bet mane atvedė į Lietuvą daugybė žmonių, o dabar „Baltos lankos“ mane išlaiko Lietuvoje, už tai esu dėkingas.

Kanados lietuvis A. Šileika pasinaudojo proga išsakyti savo poziciją dėl dvigubos pilietybės. „Esu gana retas paukštis, nes turiu laimę turėti dvigubą pilietybę, ir man atrodo čia geras dalykas ir aš esu už“, – sakė jis.

Geriausią publicistikos/dokumentikos knygą paskelbė Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. „Lietuvių eseistika, dokumentika labai įdomi. Tarp rašytojų net keturi nacionalinės premijos laureatai, tai kas laimės tikrai nebuvo galima nuspėti, bet turėjau vieną knygą, už kurią negaliu sakyti, kad sirgau, bet kurios sėkmė man labai skaidriai rūpėjo: knyga apie be galo šviesų ir stiprų žmogų, knyga, kuri jautri kaip styga, galima pavadinti mūsų humanizmo sakytine istorija“, – kalbėjo jis.

Geriausia publicistikos/dokumentikos knyga tapo Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“).

„Tikiu, kad istoriko amato prasmė kelti klausimus apie mūsų egzistencijos prasmę. O jei keli klausimus, turi ieškoti atsakymų. Tikiu, kad atsakymų ieškoti prasmingiau kalbantis, dialogas visada geriau nei monologas. Sudėtinga atsakyti, kas šios knygos autorius. Tai kaip tango, kalbėti apie savo gyvenimą Irena pasiryžo su manimi, tam tikra prasme padovanojo man savo gyvenimo istoriją, už ką esu dėkingas. Kokių atsakymų gavau ir nusprendžiau pasidalinti, yra begalė, bet šiandien noriu pabrėžti du: pirma, bet kokiomis sąlygomis reikia bandyti išlaikyti tiesią nugarą ir gyventi oriai. Antra, reikia kiekvieną dieną užsiimti kūryba ir tada mūsų gyvenimas gali būti skaidrus“, – kalbėjo A. Švedas.

I. Veisaitė sakė, kad jai šis apdovanojimas labai netikėtas ir labai svarbus. „Aš esu labai laiminga, kad gavau šitą apdovanojimą iš skaitytojų, šitoje knygų mugėje, kur yra mano Lietuva, mano namai ir aš didžiuojuos šita muge nepaprastai, laukiu jos ištisus metus“, – sakė ji, linkėdama, kad Lietuva būtų skaidri.

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. Ši akcija buvo įtraukta į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą.

Metų knygos rinkimus inicijavo Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija ir ją rengia kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.