Paprastai per parodas didžiausiais dėmesys tenka kūriniams ir jų autoriams. Tačiau šįkart svarbiausiu akcentu tapo „The Rooster Gallery“ istorijos artefaktai – nuotraukos, susirašinėjimai, kvietimai, lankstinukai, katalogai, plakatai. Visas galerijos dešimtmečio archyvas.
Daug nuotraukų užfiksavusios galerijos veiklą, užkulisius, parodų instaliavimo akimirkas. Vaizdo įrašai dokumentuoja mugių kasdienybę, kartais gana monotonišką, tačiau žvelgiant iš šių dienų – visai nuotaikingą. Garso įrašais iš ausinių sklinda „The Rooster Gallery“ vadovės Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės pasakojami linksmi pasakojimai apie lankytojus.
Galerijos atstovaujamos naujos tapytojos Ramintos Blaževičiūtės paveikslai rodomi „iš blogosios pusės“ – atsukti nugarėlėmis. Taip daroma ne šiaip sau. Menininkė turi įprotį ne tik tapyti, bet ir taupyti. Jei pradėtas kūrinys neįtinka, ji apsuka drobę, nugruntuoja ir mėgina iš naujo.
Parodos rengėjai atkūrė ir šį tą didesnio. Lankytojai gyvai domėjosi „The Rooster Gallery“ stendo Vienos meno mugėje pagalbiniu galerinininko kambarėliu. Nieko nuostabaus, nes tokios patalpos įžengiamos ne visiems. O galerininkams jose tenka praleisti ir po keturias dienas.
Parodos erdvę ir eksponatus apjuosia galerijos ženklas – juoda „R“ raidės linija. Bėga sienomis ir grindimis, užgula stalą, laipioja lentynomis.
„The Rooster Gallery“ veiklą pradėjo 2008-aisiais kilnojamosiomis parodomis ir trumpalaikiais meniniais įvykiais. Mobili, nuolatinės salės neturinti galerija darbus eksponavo vis kitose, menininkų braižą paryškinančiose vietose. Atvėrė uždaras Vilniaus erdves – ir šiuolaikinius loftus, ir istorinius interjerus.
Ko gero, savo trūkumus – juk tada buvo jauni, neturtingi ir bestogiai – pavertė pranašumais. Pirmoji galerijos paroda įvyko dar neįrengtame Vilniaus verslo uoste (3 burės). Apsaugininkai apačioje vos spėjo suktis įleidinėdami svečius į liftą. Parodoje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – 350. Ką tik veiklą pradėjusiai privačiai galerijai tai tikrai buvo šis tas.
„The Rooster Gallery“ – viena pirmųjų Lietuvos galerijų, tikslingai dirbusi tik su jaunąja tapytojų karta. Išaugo ir pati galerija, išplėtė veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau ypatingas dėmesys jaunųjų menininkų kūrybai išliko.
„Menininkai Andrius Zakarauskas, Eglė Karpavičiūtė, Kristina Ališauskaitė užaugo, subrendo, įsitvirtino. Jaunaisiais jų jau nepavadinsi. Tačiau mūsų dėmesys jauniesiems menininkams tebelieka, tikslo ieškoti jaunų talentų neatsisakome“, – pabrėžė J. Juospaitytė-Bitinienė. Be jau minėtų kūrėjų su galerija tiesiogiai bendradarbiauja dar penki menininkai – Auksė Miliukaitė, Vita Opolskytė, Tomas Daukša, Alina Melnikova ir R. Blaževičiūtė.
Parodoje galerija apibrėžiama ne kaip institucija, o kaip kolektyvas. Kuriant „Backstage Party“ dalyvavo visa galerijos komanda ir menininkai. Vieni kūrė jos koncepciją, kiti ją įgyvendino, o jaunosios kartos tapytojas Kazimieras Brazdžiūnas stojo prie didžėjaus pulto.
