Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981), kuriai išvysti dienos šviesą prireikė beveik dešimtmečio atkaklių režisieriaus pastangų.

Nuo pirmadienio, gruodžio 3–5 dienomis 19 val. Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, taip pat „Forum Cinemas“ Kaune ir Klaipėdoje vyksiantys premjeriniai šių filmų seansai kviečia nemokamai pamatyti geriausios kokybės lietuvių kino klasikos meistrų darbus ir susitikti su jų kūrėjais. Iš viso bus surengti devyni visiems atviri kino seansai. Įėjimas į renginius su nemokamais bilietais, kuriuos bus galima atsiimti kino teatrų kasose likus 1 val. iki seansų pradžios. Vietų skaičius ribotas.

Į Vilniaus seansą susirinkusiems žiūrovams filmą „Vasara baigiasi rudenį“ pristatys ir apie iššūkius kuriant filmą daugiau papasakos režisierius Gytis Lukšas. Vilniuje ir Kaune filmo „Žydrasis horizontas“ pristatyme dalyvaus ir savo prisiminimais pasidalins šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui apdovanotas operatorius Algimantas Mockus, taip pat berniuko Sauliaus vaidmenį filme sukūręs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas. Dar vienam susitikimui su filmo „Adomas nori būti žmogumi“ publika į Vilnių atvyks operatorius A. Mockus. Visų filmų pristatymus Vilniuje ir Kaune moderuos kino kritikai Rasa Paukštytė ir Gediminas Jankauskas.

Pirmasis ne tik vaikų auditorijai skirtas, bet ir lietuvių kino kūrėjų savarankiškai sukurtas lietuviškas filmas „Žydrasis horizontas“, turėjęs didžiulį pasisekimą visoje Lietuvoje, linksmai pasakoja apie berniukų, svajojančių patekti į jūrininkų mokyklą Klaipėdoje ir tolimuosius plaukiojimus, vaikystės romantiką, nuotykius ir išbandymus, susidūrus su tikrove. Vytauto Mikalausko nuotykių filmas vaikams į filmavimo aikštelę subūrė tokius vėliau pripažintus šalies kinematografininkus kaip Henriką Šablevičių, Algimantą Mockų, Arūnas Žebriūną. Vieno iš aktorių Eustachijaus Aukštikalnio, filme suvaidinusio nedorą dėdę Tiburcijų, žodžiais, „visas būsimasis Lietuvos kino žiedynas krikštą gavo „Žydrajame horizonte“.

Kitas Lietuvos kino centro užsakymu restauruotas ir visuomenei pristatomas filmas, kitąmet taip pat švęsiantis garbingą 60-ies metų jubiliejų – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus drama „Adomas nori būti žmogumi“ (1959). Naujam gyvenimui prikeltas filmas šiemet buvo pristatytas Liubeko kino festivalyje „Šiaurės šalių kino dienos“, kur įvyko tarptautinė restauruoto filmo premjera.
Sukurtas pagal Vytauto Sirijos Giros romaną, „Adomas nori būti žmogumi“ pasakoja apie jauną idealistą Adomą, pakliuvusį į skaudžių socialinių konfliktų ir ciniškos apgaulės verpetus. Tarpukario Laikinojoje sostinėje besirutuliojanti istorija atskleidžia Adomo ir jo pamiltos merginos Liucės viltis ir svajones ištrūkti iš savo skurdžios kasdienybės į už jūrų marių esantį gražesnį pasaulį. Kino kritiko Gedimino Jankausko teigimu, filmas yra vienas aukščiausių lietuviško kino pasiekimų, labai aukštai pakėlęs mūsų nacionalinio kino kartelę. „Adomas nori būti žmogumi“ puikiai atskleidžia režisieriaus V. Žalakevičiaus brandą, išryškina psichologinę siužeto ir charakterių potekstę, žavi emocingumu ir kinematografinės kalbos vaizdingumu, – pažymi G. Jankauskas. – Filmas ir šiandien nepraranda aktualumo, o režisieriaus, operatoriaus bei aktorių komandos darbas tebejaudina ligi šiol ir yra aukščiausios meistrystės pavyzdys.“

Dar viena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatrų žiūrovų laukianti restauruoto lietuviško filmo premjera – režisieriaus Gyčio Lukšo drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981) apie jauną našlę pamilusius tėvą ir sūnų, per kamerinę trijų vienišų žmonių istoriją, jų tarpusavio santykius, neišsakytais jausmais ir neįgyvendintais siekiais pažymėtus jų gyvenimus atskleidusi skaudų visos Lietuvos ir jos kaimo likimą.

„Aš padariau tai, kas dabar atrodytų neįmanoma“, – taip apie savo filmą yra ne kartą pasakęs režisierius Gytis Lukšas. Dėl filmo pagal rašytojo Romualdo Granausko scenarijų įgyvendinimo G. Lukšas kantriai kovojo beveik 10 metų. Sunkiai suvokiama ir tai, kaip tuo metu galėjo atsirasti filmas, kuriame tėvo ir sūnaus vaidmenis atlikę aktoriai Algimantas Masiulis ir Valentinas Masalskis, sėdėdami ant griovio kranto dainuoja vežamų į tremtį žmonių dainą „Jei ne auksinės vasaros, ne mėlynos vosilkos...“, o finalinėje scenoje mažytę kaimo sodybą, gimtinės simbolį, apsupa galingi rusiški buldozeriai – už šiuos epizodus galėjo išvežti į Sibirą, tačiau tai nesutrukdė filmui apkeliauti pusę pasaulio ir 1983-iaisiais laimėti prizą XVI sąjunginiame kino festivalyje už geriausią aktorių (Vaiva Mainelytė, V. Masalskis, A. Masiulis) ansamblį.

Visus filmus Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo ir garso restauravimo darbus atliko „TPS“, „Dubbfilm Studio“ (Lenkija), „Locomotive Productions“ (Latvija).

Lietuvos kino centro užsakymu jau suskaitmeninta ir restauruota 13 filmų: „Žydrasis horizontas“ (rež. V. Mikalauskas, 1957), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1966), „Jausmai“ (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968), „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys, 1972), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1974), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980), „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. G. Lukšas, 1981), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990). Iki metų pabaigos bus baigti restauruoti dar du lietuvių kino klasikos kūriniai – Arūno Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena“ (1964) ir „Riešutų duona“ (1977).
Visi restauruoti filmai yra atviri viešam demonstravimui, gavus Lietuvos kino centro leidimą. Susipažinkite su leidimų išdavimo tvarka.

Susipažinkite su gruodžio 3–5 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visuomenei pristatomų restauruotų lietuviškų filmų aprašymais čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)