Valstybinio ansamblio „Lietuva“ kartu su grupe „Žalvarinis“ sukurtoje folkroko programoje „Švęskime laisvę“ neišvysite įprastų ansamblio atributų: nei klumpių, nei kadrilio, nei kepurinės, kuri dažnai „klijuojama“ lyg štampas. Čia liaudies dainos naujai suskamba pagal roko ir kantri muzikos stilius, todėl pats žanras pavadintas folkroko fiesta.

„Tai, ką pamačiau koncerte, verčia džiaugtis laisve, švęsti, o ne gedėti, kaip mes, lietuviai, įpratę. Pirmą kartą atėjau į ansamblio „Lietuva“ pasirodymą ir tai, ką pamačiau, mane nustebino. Tiesa, nustebino ir kai kurių vyresnės kartos žiūrovų reakcija. Jie, matyt, įpratę matyti kitokį „Lietuvos“ veidą“, – po koncerto Nacionaliniame Kauno dramos teatre sakė kaunietė Gita.

Kaip rašoma spaudos pranešime, ansamblio kūrybinė komanda supranta, kad ilgamečiai žiūrovai pasigenda įprastų liaudies instrumentų skambesio ir liaudiško šokio, tačiau teigia, kad šia programa siekiama pritraukti daugiau jaunesnės auditorijos.

„Tenka pastebėti, kad dalis jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių atsainiai žiūri į tautines lietuvių dainas ar muziką, nes jų tiesiog nepažįsta. Todėl mums su kompozitoriumi Robertu Semeniuku ir gimė ši mintis – sujungti šiuolaikinį folkroką su daugiametes tradicijas turinčia „Lietuva“, taip parodant, kad lietuvių liaudies dainos, šokiai ir muzika gali skambėti bei atrodyti kitaip”, – sako Edita Katauskienė, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovė, patikindama, kad ansamblio aukso fondu vadinami tautiniai šokiai ir dainos taip pat numatomi, tik kitose programose.

Programoje „Švęskime laisvę“ liaudies šokis persipina su šiuolaikiniu šokiu ir net baleto elementais. „Esame ištikimi lietuvių liaudies šokio puoselėtojai, tačiau natūralu, kad šokis taip pat nestovi vietoje, evoliucionuoja, – kalbėjo žinoma ansamblio „Lietuva“ šokėja Kristina Tarasevičiūtė, - kadangi šio projekto choreografiją ir režisūrą kūrė Donatas Bakėjus, neapsieita be klasikinio baleto judesių. Tai tapo nemenku iššūkiu tik liaudies šokius šokusiems artistams. Tačiau šiais laikais šokėjas privalo būti universalus, gebėti šokti ar bent jau būti susipažinęs su visais šokio stiliais.“

Profesionalūs atlikėjai – stiprioji ansamblio pusė, dėl kurios visa kūrybinė komanda gali prisitaikyti prie skirtingų žanrų ir kartu tai suderinti su tautiniu menu. Be to, ne visi ištikimi kolektyvo gerbėjai žino, kad jų pamėgti šokėjai yra daugelio kitų projektų dalyviai.

„Profesionalumas, jaunatviškas žingeidumas ir šiuolaikinės galimybės mums leidžia dirbti ir suderinti skirtingas veiklas. Ansamblio šokėjus galite išvysti Anželikos Cholinos šokio teatre, jos garsiuose miuzikluose, kurie keliauja per visas didžiųjų miestų arenas ir už Lietuvos ribų. Taip pat Kauno, Klaipėdos, Panevėžio muzikiniuose teatruose, Baltijos baleto trupėje“, – sako šokėjas Modestas Jančiulis.

Daug metų gerbėjus džiuginantis ansamblis „Lietuva“ iš tiesų ieško naujų formų ir naujų kelių. „Švęskime laisvę“ – netradicinė programa, kuri tinka ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus publikai ir yra tokia, kokia ir būna laisvė. Kartais – lengva, kartais – saldi, o kartais – netikėta.

„Kiekvienai kartai laisvė atrodo savaip. Vyresniems žmonėms tai – prisiminimai apie tremtį, vėliau gimusiems tai – skaudūs sausio įvykiai ir slenkstis tarp to, kas buvo, ir kas yra. Jaunajai kartai – mūsų pasakojimai ir istorijos vadovėliai.

Gyvename laikmetyje, kai dar galime savo vaikams papasakoti apie tai, ko liudytojais buvome. Muzika yra universali kalba, kuriai suprasti tereikia atviros širdies. Todėl mes kviečiame švęsti laisvę kartu su mumis“, – sako projekto bendraautorius ir kompozitorius, gitaristas Robertas Semeniukas.

Folkroko fiestą „Švęskime laisvę“ žiūrovai netrukus – lapkričio 30 d. – išvys Klaipėdoje bei gruodžio 9 d. Vilniaus Compensa koncertų salėje. Programa pristatoma ir kituose Lietuvos miestuose, o koncertinis turas tęsis iki pavasario.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)