Vienas naujausių – nepriekaištingas jos pasirodymas koncertiniame G. Puccini operos „Edgar“ atlikime: „iš tiesų išsiskiriantis buvo mecosoprano Justinos Gringytės pasirodymas, kurios raudonu karščiu degantis, Karmen primenantis Tigranos portretas nuo pat pirmojo pasirodymo scenoje privertė visus stabtelti sulaikius kvapą.“; „Ateityje ji taps didžiule operos žvaigžde ir mums labai pasisekė, jog ji buvo su mumis šią popietę Glazge.“. Tokie kritikos atsiliepimai lydėjo jos sėkmę, na, o mes irgi džiaugiamės, jog galėsime išvysti Justiną namuose.
Paskutiniu metu jūsų profesinis gyvenimas virte verda, o kelionės nusitęsė net iki Seulo. Papasakokite apie ryškiausius projektus.
Atminty ryškiausias, nes paskutinis ir tikrai labai ypatingas – G. Puccini „Edgar“ atlikimas. Iš tiesų šis mano sezonas yra ryškus ir be galo įdomus: po vasaros atostogų, rugpjūčio viduryje, pradėjau savo naujus darbo metus BBC Proms koncertais Birmingham’e ir Londono Royal Albert Hall’e. Ši Londono salė talpina virš 5000 sėdimų vietų ir koncerto metu jos visos buvo pilnos, o dar ne vienas šimtas ar tūkstantis stovėjo .. Tai buvo ypatingas koncertas, kuriame atlikau Lili Boulanger Psalm’ę 130. Tuomet beveik kiekviena dieną sekė skirtingi koncertai, spektakliai įvairiuose miestuose ir šalyse: Vokietija, Švedija, Pietų Korėja, vėl Didžioji Britanija ir štai dabar, aš čia - Lietuvoje.
Egzotiška viešnagė Seule - ar pirmą kartą lankėtės Korėjoje, Azijoje? Kokį įvaizdį teko susidaryti apie šią šalį ir miestą?
Taip, tai buvo mano pirmoji ir, ačiū Dievui, labai sėkminga viešnagė Azijoje. Įspūdžiai ir jausmai apie šalį, miestą, sakyčiau, labai skirtingi, neturiu vientisos nuomonės. Žinoma, mane labai žavi modernumas, technologijų naujovės, aplinkos sprendimai, kaip apželdinimas, turtinga Azijos istorija bei kerinčios budistų šventyklos... Deja, čia ne kartą teko nusivilti žmonėmis. Su šeima čia praleidome beveik 2 mėnesiu, tad šalį pamačiau daugiau iš vidaus, dėl to buitinės aplinkybės mums atskleidė ir kitas šio krašto spalvas. Tiesiog labai pasigedome jų kalba tariamo žodžio ar gesto, reiškiančio „atsiprašau“...
Šiuo metu kultūriniai mainai tarp Europos ir Azijos atrodo ypatingai suaktyvėję, kaip įvertintumėte profesinę patirtį Seule? Papasakokite apie teatrą, pastatymą kuriame dainavote.
Profesinė patirtis Seule buvo puiki! Dainavau berniuką, Hänsel’į, Lietuvoje žinomą kaip Jonuką, operoje „Hänsel und Gretel“ („Jonukas ir Grytutė“). Beje, gal pamenate, kad būtent su šiuo vaidmeniu aš debiutavau VCO?!
Pastatymas buvo tradicinis, tačiau su gražiais modernumo elementais. Pavyzdžiui 14 angelų į sceną įriedėjo riedučiais, o dėl fėjos „paskleisto“ rūko atrodė, jog tikrai sklando. Tai buvo puikus vokiečių režisieriaus Christian Pade darbas. Mano kolegos - aukščiausio lygio Korėjos dainininkai, nuolatos pasirodantys geriausiose pasaulio scenose, o dirigentas su savo asistentu -britai. Visa komanda buvo vieninga ir labai detaliai bei linksmai dirbo. Manau, kad pasiekėme tikrai gerą rezultatą!
Ar Gustas keliauja su jumis į visas šalis? Tikriausiai nemenkas iššūkis buvo išvyka į Korėją? Kaip tam ruošėtės ir kaip viskas pavyko praktikoje?
Beveik visada! Tuomet, kai keliauju vos kelioms paroms ir kelionė nusimato labai sunki, - skrendu viena. Tačiau ilgesniam laikui mes visur keliaujame trise: aš, mano sūnus ir mano mama. Gustukui patinka keliauti, jam patinka mašinos, lėktuvai! O lagaminų reikalai yra smagus užsiėmimas. Gal tik daiktų pakavimas trunka kiek ilgiau, tačiau kiek linksmybių mes prisigalvojam!!! (šypsosi)
Skrydis į Seulą mums kartu kol kas buvo ilgiausias, tačiau pasirūpinau, kad keliautume kiek įmanoma patogiau, labai gerai apgalvojome detales, ir viskas vyko tikrai sklandžiai. Manau, jog tokiose kelionėse protingas pasiruošimas bei gera nuotaika yra esminis raktas (šypsosi).
Kaip pavyksta derinti motinystę ir darbą? Juk menininkų profesijos tam dažnai atrodo ne itin dėkingos. O galbūt atradote savų pliusų?
Motinystė yra mano gyvenimas. Dainavimas - profesija. Jaučiuosi ypatingai apdovanota, galėdama gyventi toki nuostabų gyvenimą ir dirbti mylimą darbą! Sutinku, kad profesija - ne iš lengvųjų, ypač jei tau šeima yra numeris vienas! Kol kas nepavargstu: naktimis, kai Gustukas jau miega, mokausi tekstus, dieną jis žaidžia, o aš dainuoju. Mano mama laiko visus kampus ir besąlygiškai mumis rūpinasi. Mūsų trio turi savo sistemą, kurios pagrindas yra meilė vieni kitiems ir džiaugsmas, kad esame kartu!
Ką tik atlikote Tigranos partiją Škotijos Operoje, ar tai - jums naujas veikalas? Ar negali būti, jog ši Puccini istorija kiek panaši į jūsų dažnai atliekamą Karmen, o pačios moterys-personažės?
Puiki įžvalga! Tikrai taip! Karmen ir Tigrana - labai panašios. Pastaroji man nauja ir negaliu atsidžiaugti, kad ją atlikau. Labai myliu Puccini muziką, bet, deja, mecosopranui šis genijus neskyrė daug dėmesio. Tigranos partija vienintelė tokia svarbi ir ryški. Šios rolės ruošimo ir atlikimo metu savyje atradau naujas spalvas ir galimybes. Manau, kad vokaline prasme tai buvo viena svarbiausių patirčių.
Iš vaidmens, charakterio pusės man buvo įdomi jos analizė, kurios metu, bet akivaizdžių panašumų su Karmen, atradau esminius jų skirtumus ir pagrindą charakterio sprendimams. Tigrana, skirtingai nei Karmen , supratusi (buvusio) mylimojo keršto planus, atsuka juos prieš jį patį. Nors, geriau pagalvojus, gal ir Karmen taip pasielgė...
Netrukus grįšite į VCO „e-Carmen“. Ar jau pasiilgote pačios Karmen? O elektronikos?
„e-Carmen“ atliksiu trečią kartą ir dabar, kaip ir praėjusius abu kartus, aš vėl jaudinuosi. Pasiilgau Karmen ir man įdomu, kaip ji pasikeitė per beveik du metus. Elektronika man - nemažas iššūkis, priminimas apie laisvę disciplinoje. Iš visos širdies gerbiu ir myliu Marijaus Adomaičio kūrybą bei kas kartą jaučiu didelę atsakomybę atlikti jo kūrinį kaip įmanoma geriau, įtaigiau, stipriau...
Kol kas atrodo, kad be jūsų niekas nesiryžtų imtis e-Carmen pagrindinės partijos. Ką jums šiandien reiškia šis projektas, jo unikalumas? Ar jis pakeitė jūsų požiūrį į klasikinę versiją ir į patį personažą?
Nežinau ar nesiryžtų, gal tik aplinkybes kol kas nesusidėliojo naujai e-Carmen atsirasti. Aš asmeniškai laukiu Ievos Prudnikovaitės atlikimo!
Šis projektas iš tiesų unikalus ir man garbė būti pirmąja jo atlikėja. Man gera pasakoti kolegoms užsieniečiams apie „e-Carmen“. Jau ne vienas svečias iš Didžiosios Britanijos yra specialiai vykęs į Vilnių pamatyti, išgirsti „e-Carmen“. Tikiu, kad šis naujas žanras yra perspektyvus pasauline prasme.
Man sunku pasakyti, kaip elektroninė Karmen įtakoja klasikinę ir atvirkščiai. Marijaus muzika suteikia jai stiprų charakterį ir svorį, kuris Bizet „Karmen“ kartais (žinoma, priklausomai nuo interpretacijos) gali sumažėti, palengvėti. „e-Carmen“ tiesiog yra šių dienų Karmen.
Šiandien esate atlikusi daugybę Karmen, kaip per visą jūsų karjerą ji kinta? Ką reiškia jums pati Karmen rolė?
Karmen yra ta rolė, kurios niekada netroškau ir net neįsivaizdavau ją atliksianti. Paradoksalu, nes šiandien tai yra mano daugiausiai atlikta opera. Aš, kaip ir daugelis, maniau, kad Karmen turi būti tamsiaplaukė, rudakė, specifinio balso tembro gražuolė, gyvenime beveik susitapatinusi su savo heroje. Paaiškėjo, kad ir mėlynų akių blondinė, scenoje norinti būti mažų mažiausiai aristokrate gali būti kviečiama atlikti Karmen vaidmens ir tai daryti sėkmingai! (šypsosi)
Bizet sukurtos Karmen žanras yra opéra comique , o tai kalba apie atlikimo stilių, kuris pačios Karmen rolėje - itin ryškus. Man labai pasisekė, kad galėjau šią partiją ruošti su puikiais mokytojais, muzikiniais vadovais. Muzikinę dalį aš visada labai nuožmiai ruošiu su savo vokalo pedagoge, kalbos mokytojais, dirigentais. Su režisieriais rengiu vaidmenį, kuriu interpretaciją, Karmen gyvenimo istoriją. Visi šie dalykai, kaip gera rutina, vyksta teisingai, prasmingai ir sėkmingai. Kinta tik vienas elementais - aš. Ir tai atsispindi mano darbuose.
Ar jau žinote, kas jūsų laukia po pasirodymo Vilniuje? Kur keliausite toliau?
Po „e-Carmen“ mano darbo kalendorius ir toliau gražiai užimtas. Lapkričio 29 dieną dainuosiu koncertą Londono Wigmore Hall’e, po to vykstame į Barseloną, Didžiąja Britaniją, grįžtame į Lietuvą ir vėl svetur...
Ar su sūnaus gimimu atsirado daugiau erdvės sentimentams? Galbūt jau planuojate savo Kalėdas?
Taip! Aš pamėgau nuotraukas! Telefone, kompiuteryje jų tiek daug ir vis per mažai. Kai kurias atspausdinu ir jaučiu begalinį malonumą rinkdama joms tinkamus rėmelius. O Kalėdas sutiksime Ispanijoje.
Kol sūnus buvo mažesnis, pasakojote jog šalia jo galėjote ir naujas partijas mokytis, ir spektakliams ruoštis. Kaip yra šiandien? Kaip jūsų vaikas spėjo pakeisti ar dar vis keičia jūsų įpročius?
Grįžusi iš „Jonuko ir Gretutės“ repeticijų Gustukui šokdavau bavarišką šokį. Jis labai greitai išmoko judesius ir šokdavome kartu! Nors jis dar mažiukas, bet iš jo tikrai galiu pasiskolinti judesių ir išraiškų paletę, panaudodama juos savo Jonuko charakteriui kurti, atkartoti juos scenoje. O kai žinau, kad šią išraišką, reakciją išmokau iš savo sūnaus, - tai toks nuostabus jausmas!
Gusteliui patinka muzika, dėl to ir prie jo galiu dainuoti. Mėgstamiausi - burzgiamieji vokaliniai pratimai (šypsosi)
Anksčiau spektaklio ar koncerto dieną būdavo svarbi mano pasiruošimo rutina: ilgas miegas, ramybė. Dabar yra kitaip ir tai - tik į gera. Kai vakare turiu pasirodymą, man labai svarbu gyventi pagal sūnaus režimą, - tuomet esu atsipalaidavusi, negalvoju apie save ir taip mažiau jaudinuosi. Man labai gera, kai sūnus su mano mama yra teatre, mano kambaryje ir labai laukiu to laiko, kai jiedu jau sėdės salėje su publika!
