"Vilniaus šventimai" gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros klestėjimo laikotarpiu (...). Vilniaus šventimai buvo miestiečių gyvenimo būdas - miestelėnai nuolatos šlovindavo miestą, eidavo į disputus, buvo kviečiami išeiti į gatves, stebėti koncertus, dalyvauti šventinėse procesijose ir eitynėse", - pasakojo renginį organizuojančios viešosios įstaigos "Ateities sprendimai" direktorė Agnė Zalanskaitė.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka priminė, jog ši šventimų tradicija gimė VU, todėl renginių sūkurys ir suksis universiteto erdvėse.
"Ši tradicija susijusi su šventimais ir sveikinimais, kuriuos miestiečiams adresuodavo miesto burmistras, arkivyskupas ir VU rektorius", - pasakojo B.Juodka.
"Vilniaus šventimų" metu lapkričio 17 dieną po 435 metų Vilniuje, "Siemens" arenoje, atgims barokinė meilės istorija "Hercules". Anot A.Zalanskaitės, 1570 metais italų kilmės autoriaus R.Tucci komedijos motyvais pastatytas ir per Jėzuitų kolegijos (būsimo VU) mokslo metų atidarymą suvaidintas pastatymas laikomas pirmuoju spektakliu Lietuvos istorijoje.
"Spektaklio scenarijus iškelia dorybę, skaistumą ir kitas šių dienų visuomenėje pamirštas vertybes. Herkulis blaškosi tarp dviejų moterų - Aretės, simbolizuojančios skaistumą, ir Eudaimonijos - didžiosios pasaulio nuodėmės. Ką jis pasirinks, pamatysite spektaklyje", - intrigavo A.Zalanskaitė.
Herkulio vaidmenį kuria atlikėjas Mantas Jankavičius, Aretės - grupės "Saulės kliošas" vokalistė Daiva Starinskaitė, Eudaimonijos - Ieva Prudnikovaitė, Juokdarį vaidins Alvydas Mačiulskas, tironą - Saulius Bareikis. Specialiai šiam projektui sukurtą muziką gyvai atliks Gintautas Gascevičius (mušamieji), Aurimas Povilaitis (perkusija), Justinas Važnevičius (bosinė gitara), Andrius Kulikauskas (klavišiniai) bei kiti.
Spektaklyje pasirinkti įdomūs scenografiniai sprendimai: pilnas vandens baseinas "Siemens" arenos amfiteatro viduryje, išskirtinės vaizdo projekcijos, judančios scenos konstrukcijos, daugiafunkcinės dekoracijos ir kita.
Pagal barokines tradicijas šv.Jonų bažnyčioje lapkričio 18 dieną vyks vakarinė liturginė valanda Švenčiausios Jėzaus Širdies garbei. Vilniui, kaip gailestingumo miestui, skirtose iškilmingose liturginėse apeigose bus giedamas grigališkasis choralas. Lapkričio 19 dieną šv.Mišias už Vilniaus miestą ir jo gyventojus aukos tėvai jėzuitai, giedos berniukų ir jaunuolių choras "Ąžuoliukas".
Beje, "Ąžuoliuko" pasirodymas simbolinis - taip atgaivinama pirmojo Vilniaus berniukų choro, įkurto 1513 metais šv.Jonų bažnyčioje, tradicija.
Lapkričio 18 dieną vyks 7-ojo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio atidarymo koncertas. Tarptautinei studentų dienai dedikuotame festivalyje bus atliktas kompozitoriaus, berniukų ir vyrų choro "Ąžuoliukas" vadovo, profesoriaus Vytauto Miškinio kūrinys "Kūrėjau, sietynų maitintojau".
Prisiminus nuo 17-ojo amžiaus VU gyvavusią disputo tradiciją, istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Marius Povilas Šaulauskas diskutuos apie tikrąją Lietuvos savastį. Spaudos konferencijoje penktadienį A.Bumblauskas pabrėžė, jog didžiuliai klodai Lietuvos istorijos ir kultūros tebėra už lietuvių savasties ribų.
"Galime ne tik dabar susikurti lietuvišką-europietišką tapatybę, bet atrasti Lietuvos istorijoje, tereikia šiek tiek pakeisti suvokimą", - sakė A.Bumblauskas.
Pasak jo, Lietuva yra šiauriausia ir ryčiausia Romos lotyniškąją kultūrą atstovaujanti valstybė - tuo buvo visuomet grindžiama LDK ir jos sostinės Vilniaus geopolitinis išskirtinumas.
Lapkričio 19 dieną organizatoriai ragins miestiečius pasakyti meilės kalbą Vilniui - renginio "Oracijos mano miestui" metu viešai meilę Vilniui išpažins akademinės bendruomenės nariai.
Pratęsiant jėzuitų tradiciją rengti koncertus, "Vilniaus šventimai" lapkričio 19 dieną kviečia į šv.Jonų bažnyčią, kur universiteto ir miesto kolektyvai tarp kitų kūrinių atliks ir žinomos lietuvių kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės "Magnificat" premjerą.
"Vilniaus šventimus" pristačiusioje spaudos konferencijoje dalyvavęs A.Zuokas taip pat pasidžiaugė, jog kultūros renginiai užima vis svarbesnę vietą miestiečių gyvenime. Naujausia vilniečių sociologinė apklausa rodo, jog į dalykų, kuriais vilniečiai labiausiai didžiuojasi, penketuką įtraukti ir kultūros renginiai.