"Abu dramaturgai per distanciją sugeba pažvelgti į totalitaristinį laiką ir kas vyksta dabar Rusijoje bei kitose posovietinėse teritorijose. Pjesę "Vaidinant auką" patys autoriai įvardija kaip filosofinį farsą, arba farso filosofiją, socialinį karnavalą. Prieš šiuos dramaturgus niekas taip socialiai metaforiškai nenagrinėjo akivaizdžių, tačiau lyg ir nematomų visuomenės reiškinių - nacionalizmo, rasizmo, fašizmo, prievartos, nihilizmo temų", - vardijo režisierius, apie šią Presniakovų pjesę pradėjęs galvoti dar Maskvoje statydamas "Tarelkino mirtį".
Pasak O. Koršunovo, ši pjesė yra lyg šiuolaikinė "Hamleto" parafrazė, net pagrindinis personažas Valia turi paralelių su Hamletu, kurio Danija - posovietinė realybė. "Auką vaidinantis Valia kelia daug klausimų apie visą mūsų kartą: ar tai absoliutus infantilizmas, galintis pasireikšti žiaurumu, ar nenoras gyventi taikantis su labai vulgaria aplinka, kaip gyveno mūsų tėvai? Šiai aplinkai prieštaraujantis abejingumas, infantilumas virsta neįtikėtinu žiaurumu", - kalbėjo režisierius.
Rašydami apie visuomenės užribio, kriminalinius dalykus, broliai Presniakovai sukuria ne kriminalinę istoriją, o kriminalinę misteriją. "Maskvoje jų tekstai dabar labai aktualūs. Pjesės autoriai išviešino visas visuomenės šmėklas, tačiau apie baisius realybės dalykus rašo labai juokingai, paradoksaliai - tuo jie panašūs į "oberiutus" Charmsą ir Vvedenskį. Posovietinės ideologijos, naujos pasaulėžiūros šmėklos gyvena ir čia, Lietuvoje", - įsitikinęs O. Koršunovas.
Spektaklyje vaidina Eglė Mikulionytė, Dalia Brenciūtė, Ramūnas Rudokas, Airida Gintautaitė, Dalia Michelevičiūtė, Audrius Nakas, Rytis Saladžius, Dainius Gavenonis, Kostas Smoriginas, Algirdas Dainavičius, Vaidotas Marinaitis, Darius Gumauskas, dramos aktorės vaidmenyje debiutuoja šokėja Rūta Butkutė. Pasak režisieriaus, aktoriams prireikė didelio tikslumo, kad pjesės personažai neatrodytų banalūs, be to, nuo aktorių didžia dalimi priklausys ir tai, kaip bus įvaldytos įvairios erdvės, kuriose šis spektaklis bus rodomas.
Dailininkės Jūratės Paulėkaitės sukurta spektaklio scenografija, pasak režisieriaus, yra scena, todėl šį spektaklį bus galima vaidinti ne tik įvairiose uždarose, tačiau ir atvirose erdvėse, net miestų aikštėse.
Kompozitorius Gintaras Sodeika, šįkart lyg savo skrybėle prisidengęs mitologiniu Mikluho MacLareno logotipu, sako, jog ši labai stipri, gili ir gera pjesė yra kartu ir posūkis jo kūryboje, tačiau išlaikė intrigą nekonkretizuodamas savo darbo. Ateityje turėtų pasirodyti šio spektaklio muzikos kompaktinė plokštelė, kurioje, pasak spektaklio anonso, bus visas pluoštas "blatnų" dainų, skirtų Rusijos rinkai užkariauti.
Po premjerinių spektaklių Vilniuje "Vaidinant auką" lapkričio 21 dieną bus rodomas Šiaulių kultūros centre, lapkričio 30 dieną - Panevėžio bendruomenių rūmuose, vėliau aplankys Klaipėdos ir Kauno publiką.