Nepaisant įtempto darbų grafiko ir dėmesio parodai, o jos mylimajam režisieriui Oskarui Koršunovui išvykus dirbti į Sankt Peterburgą, Aleksandra sutiko pasikalbėti apie tai, kas liko nepasakyta, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į jos kūrinius. Dabar, galėdama kiek lengviau atsipūsti, ji jau planuoja susitikimą su mylimu vyru Varšuvoje ir laukiančias judviejų atostogas Japonijoje. „Manau, kad kiekvienam menininkui yra tiesiog būtina pamatyti Tokiją. Nors Oskaras jau yra buvęs Japonijoje, šįkart parodysiu jam savo Tokiją“, – šypteli garsi fotografė.

Jau kuris laikas į Vilnių kartu su savo gyvenimo vyru sugrįžusi menininkė džiaugėsi, kad būtent jis ją paskatino kaip pirmąją savo parodą čia pristatyti projektą „Live Music“. Iki tol A. Kremer-Khomassouridze dar svarstė, jog tai turėtų būti projektas apie laimę, tačiau muzika ir jai skirtos išskirtinės patalpos filharmonijoje nugalėjo.

„Atidarymo dieną daug kas prie manęs ateidavo ir pastebėdavo, kad kaip gerai, kad dabar į filharmoniją sugrįžo visi, kurie čia ir koncertavo. Pavyzdžiui, Jurijus Bašmetas, Gidonas Kremeris ar Mstislavas Rostropovičius, kuris jau yra tapęs tarsi Vilniaus simboliu. Šie kadrai jau tapo istoriniais, o ne tik kolekcija“, – kalbėjo DELFI pašnekovė.

Atidarymo dieną itin didelio dėmesio sulaukė ir Oskaro Koršunovo aktorių pasirodymas. Nemažai žinomo režisieriaus idėjų, laiko ir pastangų padėjo sukurti parodą, kurį į atmintį įsirėžė ne vienam muzikos ar fotografijos gerbėjui.

„Dažniausiai bendradarbiaudavome ir kartu kurdavome norėdami pristatyti Oskaro darbus, o šįkart – mano. Jis tikrai daug jėgų įdėjo, daug dirbo su aktoriais ir pats jų pristatymas man virto tikra staigmena. Aktoriams perteikiant visas mano nuotraukų emocijas tikrai nustebau. Nemaniau, kad nuotraukos iš tiesų yra tokios iškalbingos“, – sakė ji.

Dar prieš atidarymą ji pati pasirūpino ir parodos išplanavimu, nes tiki, jog svarbu, kad nuotraukos kabėtų tinkamai, o muzikantai yra tarsi brolija, todėl čia galioja sava tvarka. „Visada pati rūpinuosi parodos išplanavimu, nes čia itin svarbu suprasti, kas su kuo groja. Dabar Vilniuje išėjo taip, kad vienoje salėje kabėjo dirigentų, o kitoje – kompozitorių, atlikėjų portretai. Ir kiekviena salė diktuoja vis kitą parodos išplanavimą“.

Išskirtinę parodą, kurioje galima išvysti pasaulyje žinomų muzikos genijų portretus, filharmonijoje galima išvysti nuo spalio 5 iki gruodžio 1 dienos. Sekanti jos paroda Lietuvoje jau planuojama pavasarį. Tai bus tarsi simboliška jos dovana penkiasdešimtmetį švęsiančiam O. Koršunovui.