Vaizduotės žaismas, intrigos ir erotiškumas
„Dekameronas“ (gr. deka – dešimt, hemera – diena) – novelių rinkinys. Tai viena garsiausių visų laikų Vakarų Europos knygų, 1350–1353 m. parašyta G.Boccaccio.
Veiksmo laikas ir vieta – 1348 metai, Florencijos apylinkės, į kurias nuo mieste siaučiančio maro pasitraukę septynios kilmingos damos ir trys jaunikaičiai pasakoja istorijas. Kiekvieną dieną išrenkamas karalius arba karalienė nurodo pasakojimų toną ir temą.
Kiekvienas pasakotojas stengiasi rasti kuo išradingesnę, linksmesnę, erotiškesnę ar labiau pamokomą istoriją – taip per dešimt dienų papasakojama šimtas novelių.
„Dekameronas“ – pasaulinės literatūros šedevras, jame gausu vaizduotės žaismo, intrigų, ankstyvojo Renesanso erotiškumo, autentiškos XIV a. italų visuomenės gyvenimo atmosferos.
Neapykantą pavers meile
Baskų gitaristas Enrike Solinís su savo ansambliu „Euskal Barrokensemble“ iš Ispanijos, pritaikydami tradicinius ir baroko kūrinius, papasakos „Dekamerono“ penktosios dienos aštuntąją istoriją apie Nastadžą delji Onestį – įsimylėjusį jaunuolį, kuris, nesulaukdamas mylimosios atsako, nugrimzta į beviltišką liūdesį.
Kartą jis pamato žiaurų vaizdą – raitelis pjudo jauną merginą šunimis ir galiausiai perveria jai širdį peiliu. Bandydamas ją gelbėti, Nastadžas išgirsta neįtikimą istoriją – raitelis dėl nelaimingos meilės kadaise nusižudęs, o netrukus mirus ir jo mylimajai, abu patekę į pragarą, kur jiems buvo skirta nuolat pasikartojanti bausmė: jai bėgti nuo jo, o jam – persekioti mylimąją kaip mirtiną priešą.
Nastadžas pasistengs, kad jo mylimoji pamatytų šią bauginančią sceną, o kietaširdė mergina, supratusi galinti susilaukti panašaus likimo, neapykantą pavers meile.
Kiekvienos „Dekamerono“ novelės pradžioje yra trumpa jos santrauka. Štai kaip istoriją apie Nastadžą delji Onestį pristato pats G.Boccaccio: „Nastadžas delji Onestis, įsimylėjęs merginą iš Traversarų giminės, kleidžia savo turtus nelaimėdamas jos meilės. Saviškių prašomas, išvyksta į Kjasį; čia mato, kaip kažkoks raitelis vaikosi merginą, nužudo ją ir atiduoda dviem šunim suryti, tada jis pasikviečia gimines ir mylimąją damą pietų; dama mato draskant tą pačią merginą ir, bijodama susilaukti panašaus likimo, išteka už Nastadžo.“
Atlikėjai – įvairiapusiai
1974 m. Bilbao gimęs E.Solinís studijavo gitarą ir senąją muziką Bilbao J.C.Arriagos konservatorijoje ir Katalonijos aukštojoje muzikos mokykloje Barselonoje. Yra laimėjęs daug apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose, tarp jų – „International Competition in Comillas“,
„International Conpetition Ataulfo Argenta“, „International Competition Andres Segovia“. Jį traukia įvairių kultūrų, regionų ir laikotarpių muzika.
Kaip solistas E.Solinís koncertavo su daugeliu ansamblių, tarp jų - „Hesperion XXI“, „Le Concert des Nations“, „The Capella Reial de Catalunya“, vadovaujamu Jordi Savallo, „Concerto Vocale“, „Akademie fur Alte Musik Berlin“, vadovaujamu Rene Jacobso, „Le Concert D'Astree“, vadovaujamu Emmanuelle Haïm.
2006 m. E.Solinís Bilbao įkūrė savo baroko ansamblį „Euskal Barrokensemble“. Jis aprėpia platų repertuarą – senąją, klasikinę ir tradicinę muziką ir pateikia ją itin kūrybiškai.
Gitaros virtuozas Enrike Solinís šiandien daugelio kritikų ir muzikos mylėtojų yra vadinamas senosios muzikos Paco de Lucía.
Kaip atsiliepia programą „Il Decameron“ matę žiūrovai, E.Solinís ir „Euskal Barokkensemble“ stebi besimainantį Nastadžo emocijų pasaulį ir perteikia jį klausytojui su stulbinamu pasakotojo talentu“.
* * *
Rugsėjo 27 d. 19 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
„Il Decameron“
Pasakojimas apie Nastadžą delji Onestį
Enrike Solinís & Euskal Barrokensemble (Ispanija): Marivi Blasco - sopranas, David Sagastume – kontratenoras, Bart Vandewege – bosas, Miren Zeberio – smuikas, Pablo Martin Caminero – kontrabosas, Daniel Garay - perkusija
Vadovas: Enrike Solinís – barokinė gitara ir liutnia
