„Tokiais atvejais visada prisimenu šv. Augustiną, kuris yra sakęs, kad kai niekas jo neklausia, kas yra Dievas, gerai tai žino, bet paklaustas – sutrinka. Panašiai galima pasakyti ir apie muzikos kūrimą – nėra paprasta sutelkti savo patirtį, žinojimą, terminiją ir pasakyti viską trumpai drūtai, kad visiems būtų aišku“, – šypsosi kompozitorė.

Prasidėjo viskas nuo šv. Mišių su popiežiumi Pranciškumi muzikos meno vadovės Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės skambučio. Ji pradžioje uždegė kibirkštį, paskui pastūmėjo ir „pavedė už rankos“. Vėliau buvo įkvepiantis susitikimas su Kauno arkivyskupu Lionginu Virbalu.

Viso šio proceso rezultatas – keturios šv. Mišių dalys, kurias sukūrė keturi Kaune gyvenantys kompozitoriai. Visi mes džiaugiamės galimybe dalyvauti išskirtiniame įvykyje, suprasdami, kad žmonių pokalbiui su Aukščiausiuoju padės ir mūsų muzika.

Praskleiskite paslapties šydą, kaip buvo kuriama muzika.

Muzika buvo kuriama apie 2–3 mėnesius.

Viskas prasideda nuo paprasto ritmo stuksenimo iki kelių garsų ar net melodijos, todėl ką tik turiu po ranka, tą griebiu ir fiksuoju. Būna ir tokių spontaniškų atvejų, kai, pavyzdžiui, pabundi kažką išgirdęs per miegus, šoki iš lovos, įsijungi kompiuterį ar tiesiog paimi arčiausiai esančią popieriaus skiautę ir užrašai.

Tačiau ne visada muzika kuriama taip chaotiškai. Yra ir tvarkos. Ji prasideda nuo darbastalio, partitūrų vartymo, klausymo, ramios improvizacijos, struktūros, čia itin svarbi matematika ir skaičių tvarka.

Tačiau vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pirminis muzikinių idėjų konkretizavimas yra tarsi debesis, mes pradedame apie debesis kalbėti, vėliau atsargiai juos ganyti, o jiems suvaldyti turime individualius įrankius. Čia ir yra kiekvieno autoriaus paslaptis, savotiškas autoriaus atpažinimo kodas.

Liturginei muzikai taikomos tam tikros taisyklės. Kiekviena giesmė turi savo struktūrą, kuri yra tokia ir ne kitokia, jai reikalingi tam tikri įrankiai, kuriuos muzikos kūrėjai turi valdyti.

Kuo skiriasi sakralinės muzikos kūrimas nuo pasaulietinės?

Kurti pasaulietinę ir sakralinę muziką yra du skirtingi dalykai, bet abiem atvejais reikia vienodai pagarbaus požiūrio į muzikos rašymą.

Mano pasaulietinės muzikos kūriniuose yra daugiau polėkio, nutrūktgalviškumo, čia galiu daugiau sau leisti. Rašydama sakralinę muziką, šiek tiek daugiau save kontroliuoju. Man artima pozicija tų kompozitorių, kurie teigia, kad bažnytinė muzika negali būti per daug emocionali, verčiau labiau santūri ir asketiška. Apie tai kalbėjo ir lietuvių muzikos patriarchas Juozas Naujalis, panašaus principo laikosi ir daugelis dabarties sakralinės muzikos autorių.

Stengiuosi save suvaldyti, kad sakralinėje muzikoje būtų daugiau ramybės, darnaus skambėjimo, kuris neblaškytų ir nedraskytų žmogaus sielos, nes musica sacra – tai pokalbis su Aukščiausiuoju.

Kokia buvo pirmoji jūsų reakcija, mintis, kai išgirdote kvietimą būti šio įvykio bendradarbe?

Emocija buvo gana jaudinanti dar ir todėl, kad pasiūlymas man priminė daug sutapimų.

Prieš 25 metus Lietuvoje viešėjo dabar jau šventasis popiežius Jonas Paulius II. Tada irgi dalyvavau šv. Mišiose Kauno Santakoje ir išgyvenau nepaprastą pakylėjimą.

Po Jono Pauliaus II vizito buvau pasinėrusi į jo darbų skaitymą. Visa tai man darė įspūdį, todėl vėliau sukūriau kantoriją Lumen Fidei, kurioje supyniau daug dalykų: Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje įspūdį, vokiečių vienuolės Hildegardos Bingenietės (Hildegard von Bingen) tekstus ir šv. Augustino išmintį. Kai pastarajam kūriniui sugalvojau pavadinimą Lumen Fidei (lot. tikėjimo šviesa) sužinojau, kad pirmoji popiežiaus Pranciškaus enciklika taip pat pavadinta Lumen Fidei.

Dar kiek vėliau atskriejo žinia, kad popiežius Pranciškus atvyksta į Lietuvą ir jo vizito metu skambės mano Sanctus (Šventas), – tai iš tiesų jaudina ir kelia virpulį.

Susitikimui su popiežiumi Pranciškumi visi esame kviečiami ruoštis ir muzikine prasme.

Nors natos dar „garuojančios“, bet jas jau galima rasti internete: Šv. Mišių giesmės 1; Šv. Mišių giesmės 2 . Visi esate kviečiami iš anksto susipažinti su giesmėmis, jų mokytis ir kartu giedoti per šv. Mišias Kaune.

Jeigu kam sunku išmokti šias melodijas, drąsiname kreiptis į parapijų vargonininkus. Kiekvieno jūsų balsas bus svarbus bendro visų tikinčiųjų choro skambesiui.

Rugsėjo 23 d., laukiant šv. Mišių Kauno Santakos parke, programa vyks nuo 5.00 val.

Turintys kvietimus į sektorius turėtų atsižvelgti į atvykimo laiką, nurodytą kvietime. Neturintys kvietimų taip pat laukiami šv. Mišiose, svarbu į Santakos prieigas atvykti iki 8.00 val.

Visų susitikimų su popiežiumi Pranciškumi programą rasite spustelėję nuorodą (https://popieziausvizitas.lt/programa/)

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)