Kaip rašoma LVSO pranešime spaudai, po gastrolių su V. Repinu legendinis Yahudi Menuhinas pavadino jį „tobuliausiu smuikininku, kurį kada nors buvo girdėjęs“. Nuo ko viskas prasidėjo?
„Kai buvau trejų, paprašiau mamos, kad nupirktų man vaikiškų instrumentų, – pasakoja V. Repinas. – Ji nupirko mažytį akordeoną ir fleitą, o aš stengdavausi sukelti kuo įmanoma didesnį triukšmą. Smuikas mano gyvenime atsirado visiškai atsitiktinai – kai buvau penkerių, mama nuvedė mane į muzikos mokyklą groti akordeonu, tačiau akordeonu norėjo groti visi, ir vienintelė likusi vieta buvo smuiko klasėje. Taip smuikas tapo mano mėgstamiausiu žaislu.“
Būdamas septynerių V. Repinas pradėjo mokytis pas savo pirmąjį mokytoją Zakharą Broną. Jo metodas buvo kaip įmanoma greičiau leisti savo studentams užlipti ant scenos ir koncertuoti prieš publiką. „Didysis proveržis įvyko mano pirmajame koncerte, kai buvau devynerių. Aš tebuvau vaikas, bet jau tuomet pradėjau apie save mąstyti kaip apie muzikantą“, – prisimena V. Repinas.
Nuo tada muzika garsaus smuikininko nepaleidžia nė akimirkai. „Aš dieną ir naktį galvoju apie bet kurį muzikos kūrinį, kurį tuo metu ruošiu – niekada nesiliauju, niekada „neišsijungiu“, – sako V. Repinas. O ar tiesa, kad ypatingi dalykai scenoje vyksta įgimtos charizmos dėka? „Ypatingi dalykai vyksta scenoje, bet tai paprastai yra konkretaus koncerto ir tam tikros akimirkos rezultatas“, – įsitikinęs V. Repinas.
Namuose 47-erių smuikininko laukia ne mažiau garsi žmona – Rusijos „Didžiojo baleto“ prima balerina Svetlana Zakharova ir jų aštuonerių metų dukra Anna. Atvirauti apie santykius su žmona V. Repinas nelinkęs – ir iškart paaiškina, kodėl: „Man nepatinka kalbėti apie mūsų santykius, nes nenoriu jų sugadinti. Mes esame labai artimi, kartais net pradedame vienas kito sakinius, tarsi žinotume vienas kito mintis. Ji mane labai daug išmokė apie šokį. Pasirodymai kartu visada yra ypatinga patirtis, nes dialogą kuriu ne su muzikantu, bet su kažkuo, kas istoriją pasakoja judesiais. Juk iš tikrųjų tiek muzika, tiek šokis yra istorijos pasakojimas. Tai yra didžiulis iššūkis, nes turime dirbti dviem ritmais: šokio ir muzikos.“
V. Repinas sako, kad nėra sutikęs tokios meno formos, kuri jo nesudomintų. „Aš dievinu viską, bet ypač domiuosi architektūra. Iš tikrųjų klasikinė muzika yra tarsi architektūrinė struktūra su garsu. Kūriniai labai logiški ir sukurti pagal griežtas taisykles. Aš net šachmatus laikau atskira meno forma, nors ir nesu labai geras žaidėjas. Vienas mano seniausių draugų Vladimiras Kramnikas yra pasaulio čempionas.“
Tačiau kolekcionuoti meno kūrinius garsus muzikas ambicijų neturi: „Aš netikiu, kad galima pasisavinti meną – kaip ir pasisavinti žmogų. Man asmeniškai didžiausias meno kūrinys yra smuikas, taigi faktas, kad galiu groti vienu gražiausių smuikų planetoje, yra neapsakomas. Jis nėra mano nuosavybė, bet man visiškai pakanka turėti galimybę juo groti ir į jį žiūrėti“, – sako V. Repinas.
O ar yra toks kūrinys, kuris galėtų tapti garsaus smuikininko gyvenimo garso takeliu? „Taip, tai – J. Brahms‘o pirmoji sonata smuikui. Ji skamba taip, lyg būtų padiktuota Dievo“, – šypsosi V. Repinas.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas, kuriame grieš smuikininkas Vadimas Repinas, įvyks rugsėjo 21 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.
