Ketvirtadienį parodą "Žodis ir vaizdas. Adomo Mickevičiaus "Pono Tado" iliustracijos" atidaro Lietuvos dailės muziejus kartu su Lenkų institutu ir Varšuvos A.Mickevičiaus literatūros muziejumi.

Šia paroda ne tik pagerbiama didžiojo poeto 150-jų mirties metinių sukaktis, bet ir pažymima Lenkijos nepriklausomybės diena.

Kaip pranešė Lietuvos dailės muziejus, iš Lenkijos atvežta 100 iliustracijų, kurias tapė kelios dailininkų kartos. Ši kūryba rodo, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas ir interpretuojamas "Ponas Tadas" - lenkų tautos tapatumo simboliu, ugdančiu patriotiškumą, tapusi poema.

Pralaimėjus 1831 metų sukilimą, gausi lenkų emigracija, ypač Paryžiuje, suvokė pavojų lenkų istorinei savimonei, tradicijoms, kultūrai. Dvasiniu emigracijos vadovu, laisvės šaukliu tapo poetas A.Mickevičius. "Širdims atgaivinti" 1834 metais Paryžiuje išleidžiama jo poema "Ponas Tadas" - tai tautinė epopėja, kupina ryškių lenkiškų charakterių, istorinių peripetijų.

Lenkų menininkai dažnai semdavosi įkvėpimo "Pono Tado" poetinėse eilutėse. Šioje parodoje rengėjams svarbiausia supažindinti žiūrovus su poemoje pavaizduotu pasauliu.

Parodoje bus eksponuojamos Kazimierzo Alchimowiczo (1840-1916), dalyvavusio 1863 metų sukilime Lietuvoje ir po to buvo ištremto į Sibirą, kūriniai. Ant kartono tapytas iliustracijas K.Alchimowiczas sukūrė po amnestijos iš Sibiro grįžęs į Varšuvą.

Tarp ekspozicijos darbų autorių ir kiti sukilimo dalyviai - tapytojas Antonis Kozakiewiczius (1841-1929), ilgai gyvenęs Miunchene ir ten sulaukęs sėkmės, Vilniuje gimęs Michaelas Elviras Andriolli (1836-1895) - garsus piešėjas ir iliustruotojas. Jis iliustravo ir kitus A.Mickevičiaus kūrinius: "Gražiną", "Ponus Tvardovskius", "Konradą Valenrodą".

Dar devynetas šios parodos darbų autorių - taip pat žymūs Lenkijoje ir pagarsėję Europoje. Tarp jų - 1973 metais gimęs Piotras Bujnoviczius - įžymus fotografas, kurio darbuose užfiksuotas Andžejaus Vaidos filmo "Ponas Tadas" filmavimo procesas.

Paroda veiks iki 2006 metų sausio 15 dienos.

Iškilaus poeto 150-osioms mirties metinėms pažymėti, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejaus Poezijos klubas paskelbė eilėraščių konkursą. Konkurso dalyviai patys turi pasirinkti poezijos žanrą, o rašyti eiles gali lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

A.Mickevičius - pasaulinio garso rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Jis gimė 1798 metais gruodžio 24 dieną Zaosėje, netoli Naugarduko (dabartinėje Baltarusijoje), mokyklą lankė Naugarduke, o ją baigęs, įstojo į VU.

1817 metais universitete buvo įkurta slapta Filomatų draugija, kurios literatūros ir moralės mokslų skyriui vadovavo A.Mickevičius. Baigęs universitetą, A.Mickevičius buvo paskirtas dirbti į Kauną mokytoju, 1823 metais už dalyvavimą Filomatų draugijos veikloje buvo suimtas, pervežtas į Vilnių ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne. Po metų ištremtas į Rusiją.

1829 metais A.Mickevičius išvyko į Vakarų Europą, gyveno Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, pastarojoje šalyje dalyvavo lenkų bei lietuvių politinių emigrantų (1831 metų sukilimo dalyvių) veikloje.

Kilus Krymo karui, 1855 metais nuvyko į Turkiją organizuoti lenkų dalinių kovai su Rusija. Ten tapo choleros epidemijos auka - mirė Konstantinopolyje 1855 metais lapkričio 26 dieną. Palaidotas Krokuvoje.

Lietuviško kraujo turėjęs A.Mickevičius laikė save bendros Lietuvos bei Lenkijos valstybės piliečiu, vadino Lietuvą savo tėvyne. Teigiama, kad skelbėsi esąs kilme - lietuvis, o tautybe - lenkas.

Savo kūryboje poetas aukštino Lietuvos praeitį, didžiavosi jos, kaip savo tėvynės, istorija. Žymiausi kūriniai - lyrikos rinkinys "Krymo sonetai", "Odė jaunystei", poemos "Gražina", "Vėlinės", "Konradas Valenrodas", "Ponas Tadas" bei kiti.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją