Sužinojęs, kad idėja išleisti tokį pašto ženklą kilo siekiant pagerbti ir padėkoti tiems lietuviams, kurie labiausiai prisideda prie modernios ir atviros pasaulio Lietuvos kūrimo, S. Bakas tai įvardijo labai svarbiu ir reikšmingu projektu.
„Laikau didele garbe ir privilegija tapti šios iniciatyvos dalimi. Manau, be galo svarbu įvertinti, kiek daug, palaikydami ryšius, lietuviai gali padaryti vardan Lietuvos net ir joje negyvendami. Daug jų užima iš tiesų reikšmingas pozicijas įvairiausiose srityse. Jų patirtis, įtaka bei veikla gali būti be galo svarbios šaliai“,- teigė dailininkas.
Pokalbio metu menininkas leido suprasti, kad lietuviams, gyvenantiems užsienyje, Lietuva gyva ne tik prisiminimuose ar pasakojimuose – ji esmingai svarbi savo tapatybės suvokime. 1933 metais Vilniuje gimęs ir Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukęs dailininkas teigia, kad pirmas ryškus jo paties susidūrimas su lietuvybės klausimu įvyko dar vaikystėje. Kartu jis tarsi pasiteisina, kodėl nemoka lietuvių kalbos.
„Vilniuje gimiau tuo metu, kai miestas buvo lenkų atskirtas nuo Lietuvos. Lietuvių kalba buvo uždrausta, visi kalbėjo lenkiškai. Tuo metu buvau vaikas ir apie tokius dalykus mažai ką supratau. Pirmas dalykas, kurį prisimenu – kaip lietuviai atsiėmė Vilnių. Vieną dieną į mano gatvę atvažiavo didelė mašina ir iš jos išlipę žmonės nuėmė gatvės pavadinimą. Paklausiau jų – kodėl? O gatvės pavadinimas buvo – Želigovskio. Tada man ir buvo pirmą kartą paaiškinti kai kurie dalykai“,- šmaikščiai prisiminimais dalinosi S. Bakas.
Pasak jo, lietuvių kilmės žydai – vadinamieji litvakai – yra gyvybinga bendruomenė, kurią jungia bendros šaknys ir lietuviškieji kontekstai.
„Niekada nemaniau, kad taip bus, bet netgi jaunimas domisi savo kilme. Ko gero, žmonės turi pamatinį poreikį žinoti, iš kur ir kas jie yra. Tapatybė yra labai sudėtingas dalykas. Ji dažnai būna mišri ne tik rasiniu, bet ir kultūriniu atžvilgiu“,- svarstė menininkas.
Jo įsitikinimu, kuo daugiau jaunoji karta sužino, kiek svarbus Vilnius žydų bendruomenei, tuo labiau jie ima tapatintis su litvakiška kilme, todėl kiekviena proga prisiminti ir kalbėti apie istoriją yra svarbi. Kita vertus, jau ir dabar litvakiškas pasaulis su visa kilmės atmintimi gyvuoja įvairiausiomis formomis.
„Štai žodis „Vilnius“ nedingsta iš Bostono litvakų lūpų, tai – neatskiriama mūsų kultūrinio gyvenimo dalis. Šiame mieste yra sena sinagoga, pavadinimu „Vilna“. Ji pastatyta toje miesto dalyje, kur šiuo metu veikia prabangūs bankai ir ofisai. Jau kuris laikas ji nebuvo naudojama religijos tikslais, tad ruoštasi ją nugriauti. Tačiau litvakai susivienijo, įrodė, jog tai – istorinis paveldas, kurį būtina išsaugoti. Šiandien ši „Vilna“ sinagoga – Bostono žydų bendruomenės kultūrinis centras“,- pasakojo S. Bakas.
Dailininko manymu, miestų erdvės yra svarbios istorinės atminties saugotojos, kurios šiandien gali padėti žmonėms atsekti savo šaknis, susipažinti su kilme, netgi – atrasti vieniems kitus.
„Dalis mano giminės – Bakai – iš Lietuvos pasitraukė į Pietų Afriką. Prieš maždaug dešimtmetį jie grįžo čia ieškoti savo šaknų ir muziejuje atrado mano pirmosios parodos Lietuvoje plakatą. Į Keiptauną jie grįžo su tuo plakatu ir ėmė manęs ieškoti. Rado Bostone. Na o šiandien vienas mano anūkas gyvena ir dirba su Bakais ten, Pietų Afrikoje“,- pasakojo menininkas.
Jis sakė pastebintis, kad dalis žmonių šiandien net ir atostogų kelionių kryptis renkasi, siekdami atsekti savo istorines kilmės šaknis.
Birželio 29-ąją pasirodysiantį pašto ženklų bloką iš viso papuoš 100 lietuvių veidų. 20 jų – tame tarpe ir Samuelį Baką – atrinko iš pasaulio lietuvių visuomeninių organizacijų sudaryta komisija už nuopelnus telkiant lietuvius pasaulyje. Dar 80 žmonių buvo atrinkta konkurso būdu – vietą ant proginio pašto ženklo iškovojo tie, kas platformoje www.4000000.lt pakvietė daugiausiai pažįstamų tautiečių užsienyje šiemet liepos 6-ąją drauge giedoti „Tautišką giesmę“.
