Penktadienį 18 val. Kultūros nakties išvakarėse atvirame miesto festivalyje „Open Kitchen Vilnius“ vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami įsitraukti į diskusiją apie kultūrą žiniasklaidoje. Ar kultūrai būtinas pavadinimas „kultūra“? Ar pavadinimas LRT KULTŪRA nėra klaidinantis, jei čia transliuojamas ledo ritulys, futbolas ir regbis? Ar, pakeitus kanalo pavadinimą, televizijoje neliktų kultūros? Ar išvis reikia keisti pavadinimą?
Poreikis diskutuoti kilo naujajai LRT administracijai prabilus apie siūlymus keisti LRT KULTŪROS kanalo pavadinimą kaip disonuojantį su turiniu ir apsunkinantį komunikaciją.
Iš penktadienio diskusijos apie LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimą norisi tikėtis naujų idėjų, kultūros kanalo turinio įvertinimo ir lūkesčių, koks šis kanalas turėtų būti, sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Tikiuosi, kad bus išklausyti ir kultūros atstovai, ir kiti šio kanalo turiniu suinteresuoti žmonės, kitos visuomenės grupės, pavyzdžiui, sportininkai. Pastarieji gana stipriai atstovaujami LRT KULTŪROS kanale, sporto jame išties daug“, – teigia LRT vadovė.
Prekės ženklo ir turinio skirtis programuoja konfliktą
M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kaip jau ne kartą yra minėjusi, patvirtina, kad kultūros turinio LRT nemažės: „Mes sieksime, kad turinys būtų geras ir kokybiškas. Naujame sezone kiekvieną dieną bus transliuojamos kultūros žinios, atsiras naujų laidų. Nemažinsime kultūros kiekio, tik norime išsigryninti pavadinimą, augti ir plėsti savo auditoriją. Rinkodaros ekspertai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sako, kad kai prekės ženklas neatitinka rodomo turinio, tai užprogramuoja jo suvokimo konfliktą.“
Paklausta apie aršias diskusijas, kilusias paskelbus apie LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimą, LRT generalinė direktorė prisipažįsta pasigedusi tikros diskusijos apie kanalo turinį. „Maža to, įvairiose grupėse diskutuodama su kultūrininkais pastebėjau, kad jie negali pakomentuoti rodomo turinio, neįvardija, kas jiems patrauklu, o kas nepatinka“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžia, kad nacionalinio transliuotojo tikslas – tarnauti įvairioms auditorijoms. „Todėl ateityje norime prisitraukti ir jaunos auditorijos, įvairių žiūrovų. Tikrai nesiekiame nustumti kultūros, atvirkščiai. Žinoma, sprendimą dėl kanalo pavadinimo turi patvirtinti LRT taryba, rezultatas bus priimtas posėdyje birželio 19 d.“, – teigia LRT vadovė.
Misija nėra neišmatuojama
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, auditorijos tyrimai rodo, kad visuomenė kultūrą gana stipriai sieja su LRT – daug labiau nei su komerciniais transliuotojais: „Tai labai gerai. Kas nėra taip gerai, tai rimtesnių pastangų stoka siekiant įvertinti kultūrinių laidų kokybę, misijos išpildymą.“
LRT generalinė direktorė sako, kad vienas šių metų tikslų – viso LRT mastu suformuoti turinio vertinimo sistemą. „Žinoma, LRT turi išpildyti aiškią misiją, yra tam tikri strateginiai tikslai, todėl reitingai negali būti pagrindinis parametras. Tačiau tuomet kyla klausimų, kokie tie kiti parametrai, kaip mes vertiname informacines, kultūros, sporto ir kitas laidas ir tai, kiek jos kokybiškos, atitinką mūsų strateginius siekius ir yra įdomios auditorijai“, – svarsto pašnekovė.
M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, reitingai rodo, kad LRT KULTŪROS kanale būtent sporto transliacijos ir išskirtiniai renginiai sulaukia didžiausio dėmesio.
LRT generalinė direktorė dalijasi Estijos nacionalinio transliuotojo pavyzdžiu ir ten naudojama vertinimo sistema: „Kiekvieno sezono tinklelį sudaro komisija, kuri pati sudaryta tiek iš vidaus darbuotojų, tiek iš išorės ekspertų. Visi jie nuolatos keičiami. Estai vertina, kaip laidos atitinka iškeltus tikslus ir misiją. Kiekvienai laidai turi būti iškelti tikslai. Manau, kad misija taip pat nėra neišmatuojama.“
Kuo siauresnė kanalo specializacija, tuo mažesnė auditorija
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad esminiai argumentai keisti LRT KULTŪROS kanalo pavadinimą – turinio ir pavadinimo neatitikimas ir kylančios komplikacijos bandant perteikti šį ženklą auditorijai bei pritraukti naujų žiūrovų.
„Europos visuomeninių transliuotojų patirtis rodo, kad pirmieji kanalai skirti masinei auditorijai, antrieji – siauresnei. Ne visos šalys Europoje turi kultūrinio edukacinio žanro kanalus, o jei turi, ne visada pavadinime yra žodžiai „kultūra“ ar „menas“. Tik trijose iš 17 šalių kultūros žanrui priskiriamų kanalų pavadinime yra žodis „kultūra“. Tai lenkai, čekai ir albanai“, – aiškina LRT vadovė.
Tokių šalių, kaip Šveicarija, Airija, Norvegija, Švedija, Estija bei Latvija, visuomeniniai transliuotojai neturi specializuoto kanalo kultūrai ir švietimui.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, lyginant kanalų auditorijas tendencija akivaizdi – kuo siauresnė kanalo specializacija, tuo mažesnė auditorijos dalis. Specializuotų nacionalinių kultūros kanalų auditorija neperžengia 1,8 proc.
Klaida manyti, kad kažkas naikinama
Kalbėdamas apie būsimą diskusiją, jos moderatorius žurnalistas Rytis Zemkauskas tikina, kad iš diskusijos negalima tikėtis jokių dramatiškų rezultatų: „Būtent demokratija yra tokia sambūvio forma, kuri neleidžia tikėtis greitų rezultatų. Tokie greiti rezultatai būna tik diktatūrose. Tai reikia įsisavinti, nes mes dažnai iš visko norime rezultatyvumo. Manau, kad tai postkolonijinis palikimas.“
Pasak R. Zemkausko, tokiose diskusijose galima įžvelgti baimę ginčytis. „Sakome, kad blogai, jei kas nors ginčijasi. Tačiau demokratija ir yra nuolatinis ginčas. Vis tiek – kalbėtis, aiškintis yra būtina. Tokį nusiteikimą visiems ir siūlyčiau“, – aiškina pašnekovas.
Žurnalistas prisipažįsta iš diskusijos dalyvių labiausiai besitikintis atsakingumo: „Jei kalbame viešai, turime tai daryti atsakingai. Tai normalu ir padoru. Turi galvoti, ką sakai, nes tai viešas žodis. Tai pirmas dalykas, kurio tikiuosi iš diskusijos dalyvių. Antra – tikiuosi apmąstymo, ir kuo platesnio. Čia reikia suvokti kontekstą, pažiūrėti, kaip yra pasaulyje, ar mes turime parapijinę problemą ar ji – platesnė“.
R. Zemkauskas ragina pagalvoti, kaip apskritai suvokiamas žodis „kultūra“. „Kaip mes suprantame šio termino prasmę? Koks jo turinys? Manau, turinys ir yra žodžio problema. Mums kultūra dažnai tik menas. Iš tiesų menas – tik maža kultūros dalis. Tai sakau kaip vienas Kauno – Europos kultūros sostinės projekto narių, nes su šia problematika susiduriame kasdien – tiek Lietuvos, tiek Europos kontekste“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar ši diskusija aprėps platesnį kontekstą, ne tik LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimą, R. Zemkauskas tvirtina, kad išties reikia žvelgti iš kelių aspektų: „Reikia žiūrėti, kaip visuomenė mato save, kaip ji ką įsivaizduoja ir kaip elgiasi. Kartais mes viena sakome, kita darome, trečia galvojame. Todėl reikia narplioti sąvokas ir apie jas mąstyti plačiai. Viskas keičiasi, gal kartais, bijodami termino, mes neigiame tikrovę, ir atvirkščiai.“
R. Zemkauskas priduria linkintis nekatastrofizuoti situacijos dėl kultūros kanalo pavadinimo keitimo. „Nereikia sakyti, kad kažkas kažką naikina, žlugdo. Tai visiškas marksizmas, to reikia kuo mažiau. Siūlau visuomet žiūrėti ramiau. Kai išrado garo mašiną, buvo daug didžiulių nuogąstavimų, bet galiausiai gyvenimas labai pagerėjo. Žinoma, pokyčius reikia vykdyti atsakingai, nes skubant pridaroma ir daug klaidų“, – svarsto žurnalistas.
Temą, kodėl sportas tampa aktualesnis nei laidos apie kultūrą, bei kitus aktualius su tema susijusius aspektus gvildenkite kartu su diskusijos dalyviais Vilniuje, Tymo turguje, nuo 18 val.
