Toliau pateikta keletas svetainėje thefactsite.com išvardytų faktų, bent paviršutiniškai supažindinančių su šio postimpresionizmo krypties atstovo biografija ir kūrybiniais nuopelnais. Įsitikinsite - šio menininko gyvenimas buvo tikrai nepaprastas.

V. van Goghas gimė 1853 m. kovo 30 d. Nyderlanduose.

Jis nebuvo pirmas vaikas šeimoje, kuriam tėvai davė Vincento vardą: šitaip buvo pavadintas ir lygiai prieš metus negyvas gimęs kūdikis, galėjęs tapti vyresniuoju V. van Gogho broliu.

Dailininko pavardė neretai būdavo ištariama neteisingai, tarsi būtų parašyta „van go“.

Visą V. van Gogho kūrybinį palikimą sudaro bemaž 2,1 tūkst. meno kūrinių. 860 iš jų – aliejumi tapytos drobės. Didžiąją dalį paveikslų dailininkas sukūrė per porą paskutinių savo gyvenimo metų.

Tapyti V. van Goghas pradėjo tik būdamas 27-erių. Jis buvo savamokslis.
Antverpene įkurtą menininkų mokyklą jis telankė vos kelis mėnesius ir tik likus ketveriems metams iki mirties.

Menininkų mokykloje jam ne kartą teko klausytis dėstytojų pastabų ir net susikivirčyti dėl neįprasto savo tapybos braižo.

Kadangi sumokėti pozuotojams V. van Goghas neišgalėjo, karjeros pradžioje dažniausiai tapydavo gėles, peizažus ir save.

Iš viso V. van Goghas sukūrė daugiau nei 30 autoportretų.

Prieš imdamasis teptuko, V. van Goghas mėgino tapti pastoriumi, kaip ir jo tėvas.

Visiškai neseniai viename iš V. van Gogho paveikslų buvo aptiktas užtapytas ir net šimtui metų po dažų sluoksniu palaidotas žiogas.

V. van Gogui esant gyvam buvo parduotas tik vienas jo piešinys. Tai buvo „Raudonas vynuogių laukas“. Šlovė dailininką aplankė tik po mirties.

V. van Goghą kankino begalė sveikatos problemų, įskaitant epilepsiją, haliucinacijas ir psichikos sutrikimus.

Per visą savo gyvenimą V. van Goghas parašė daugiau nei 800 laiškų.
Daugumos adresatas – brolis Theo – artimiausias dailininko bičiulis.

Kone visą gyvenimą Theo rėmė vyresnįjį brolį finansiškai.

Iš Theo gautus pinigus V. van Goghas leido pirkdamas tapybos reikmenis ir atsiskaitydamas su pozuotojais, todėl gyventi tekdavo labai skurdžiai. Be duonos, kavos ir tabako nieko sau leisti jis dažniausiai negalėdavo.

Vienas žinomiausių V. van Gogho darbų – paveikslas „Žvaigždėta naktis“ buvo sukurtas dailininkui gydantis psichiatrinėje ligoninėje Prancūzijoje, į kurią jis atsigulė savo noru.

Per vieną epilepsijos priepuolį V. van Goghas čiupo skustuvą ir puolė savo bičiulį. Viskas baigėsi tuo, kad pats nusirėžė gabalėlį ausies – tiktai ne visą, kaip kai kurie mano.

V. van Goghas tikrai nebuvo populiarus tarp moterų. Kartą jis pasipiršo našle likusiai savo pusseserei, tačiau ši pasiūlymą atmetė. Didžiausia jo nesėkmės priežastis, kaip manoma, buvo nesugebėjimas net savęs išlaikyti.

Dar vienas romantiškas epizodas V. van Gogho gyvenime – tarp jo ir kaimynystėje gyvenusios moters įsiliepsnojusi meilė. Poros vedyboms, deja, nepritarė, šeimos. Apimta sielvarto dailininko mylimoji net bandė nusižudyti. Laimei, V. van Goghas spėjo nugabenti ją į ligoninę.

Naktį V. van Goghas laikė už dieną gyvybingesniu ir spalvingesniu paros metu, todėl kartais tapydavo žvakių šviesoje.

V. van Goghas mirė nuo sau į krūtinę paleistos kulkos padarytos žaizdos.
Jis šovė, kai tapė laukuose, bet dar sugebėjo grįžti namo ir pakilti laiptais į savo kambarį.

Po šūvio V. van Goghas dar 30 valandų kovojo su mirtimi. Paskutines gyvenimo akimirkas jis praleido brolio draugijoje. Paskutiniai dailininko ištarti žodžiai, pasak Theo, buvo: „Liūdesys tęsis amžinai.“

Per laidotuves keliems V. van Gogho draugams Theo leido pasiimti po piešinį atminimui. Dailininko gydytojas pasiėmė tiek, kiek galėjo panešti. Ilgai kaip šeimos nuosavybė saugoti tapybos darbai galop buvo perduoti Luvrui.

Dėmesys į menininko kūrybą buvo atkreiptas praėjus 11 metų po jo mirties.

Didžiausias nuopelnas dėl pomirtinės V. van Gogho šlovės tenka Theo žmonai. Jo piešinius ir laiškus surinkusi moteris pasirūpino, kad menininko kūryba būtų pripažinta.

Didžiausia pinigų suma įvertintu V. van Gogho darbu tapo „Daktaro Gašė portretas“. Už jį aukcione buvo sumokėta 82,5 mln. dolerių (67 mln. eurų).

Užeigos, kurioje V. van Goghas buvo apsistojęs, savininkas už porą jam atitekusių dailininko paveikslų 1905 metais paprašė vos 10 dolerių, mat manė, kad suprastėjus kokybei jie tapo visiškai beverčiai.

Brolius van Goghus siejęs ryšys buvo toks stiprus, kad netrukus po Vincento mirties Theo pasinėrė į gilią depresiją, o tepraėjus keturiems mėnesiams mirė. Theo žmona į brolių ryšį žvelgė su pagarba, todėl pasirūpino, kad jie būtų palaidoti greta vienas kito.

Vienu iš labiausiai V. van Gogho tapybai būdingų bruožų laikomi ryškiai geltonos spalvos potėpiai. Deja, cheminė pigmento sudėtis buvo nestabili ir bėgant metams ėmė kisti, todėl pirminis ir tikrasis geltonos atspalvis taip ir liko nežinomas.

Kadangi pavardę daug kas tardavo klaidingai, savo paveikslus V. van Goghas pasirašydavo vardu – Vincentas. Įsidėmėtina, kad parašas paliktas ne ant visų paveikslų, o tik ant tų, kuriuos pats menininkas laikė baigtais.