Patvirtindami tokius planus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir kompanijos „Alex Lyon&Son“ prezidentas Jackas Lyonas pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo atlikti konkrečius darbus.
Pasak rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, J. Lyonas ir kartu su juo atvykę Yarivas bei Zeevas Lissonai yra Vandžiogaloje bei Kaune gyvenusių litvakų palikuonys, pasiryžę projektą paremti finansiškai.
Anot Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos pastangomis žydų kapinės jau išvalytos nuo krūmokšnių, į jas nutiestas kelias, tačiau šioje vietoje trūksta meninių akcentų. Kapinių sutvarkymo viziją pristačiusi architektė Violeta Beigienė pabrėžė, kad sakralinę erdvę būtina atskirti nuo gamtinės aplinkos, todėl kapinių teritoriją reikėtų apželdinti bukų arba skroblų gyvatvore.
Prie pagrindinio įėjimo architektė siūlo pastatyti septynių gelžbetoninių blokų kompoziciją, simbolizuosiančią dramatiškus čia palaidotų žmonių likimus. Vienas iš blokų būtų dekoruotas Dovydo žvaigžde. Kapinių centre planuojama suformuoti lauko rieduliais grįstą aikštę, kurioje iškiltų ketaus paminklas. „Tai galėtų būti ištiestos rankos, kurios taip ir nesulaukė pagalbos“, - aiškino sumanymą V. Beigienė.
Šalia kapinių numatyta įrengti nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę. Darbus planuojama atlikti trimis etapais, pirmąjį numatyta įgyvendinti jau šiemet.
Kapinėse darbuosis ir archeologai. Lietuvos istorijos instituto doktorantas Mantas Daubaras pabrėžė, kad jų invazija turėtų būti minimali, nes judaizmas draudžia drumsti mirusiųjų ramybę.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad žydai Vandžiogaloje gyveno jau XVI a. Vėlesni įrašai patvirtina miestelio gyventojų tautinę sudėtį: kartu su katalikais lenkais bei lietuviais, sentikiais rusais čia gyveno ir žydai. XX a. pradžioje Vandžiogaloje jų buvo maždaug tūkstantis. Bendruomenė turėjo savo sinagogą, mokyklą. Dauguma žydų vertėsi amatais ir prekyba.
Visa tai nutrūko 1941 metų rudenį, kai beveik visą Vandžiogalos žydų bendruomenę sunaikino naciai ir jų parankiniai.
„Ne tik Vandžiogala, bet ir Vilkija, Zapyškis, Garliava, Čekiškė, Kulautuva, Babtai mena gausias ten gyvenusių žydų bendruomenes. Kapinės turi būti išsaugotos, nes jos yra turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojos, neatsiejama mūsų istorijos ir kultūros dalis“, - kalbėjo V. Makūnas.
Meras informavo, kad netrukus Kauno rajono savivaldybės lėšomis bus išleista knyga apie Pakaunės žydų gyvenimą. Savivaldybė taip pat planuoja įamžinti Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijoje gyvenusius žmones likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.
Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiosios valstybinės inspektorės Astos Naureckaitės, Kauno rajono savivaldybė yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis paveldu. Visos rajone esančios žydų senosios kapinės ir žydų žudynių vietos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo vertybių registrą ir prižiūrimos. Kauno rajono savivaldybės organizuoja Žydų kultūros dienas, edukacinius renginius.
