Lietuvos klausytojų laukia penki intriguojami koncertai su artimais choro bičiuliais, garsiausiais pasaulio kompozitoriais – amerikiečiu Ericu Whitacre‘iu, Niujorke gyvenančiu norvegu Ola Gjeilo, atlikėju Mariusu Becku, žinomais švedų kolektyvais „Svanholm Singers“ ir „Sofia Vokalensemble“, elitiniu oktetu „Voces8“ iš Jungtinės Karalystės ir nuostabiaisiais šveicarais „Männerstimmen Basel“.
Siunčia kitokią žinią / Kas didesnis patriotas / Atskleisti ir keisti
„Atėjo laikas, kai užsienio grandai patys mūsų ieško. Norėtų koncertuoti bet kur ir bet kada – kad tik su mumis“, – teigė „Bel Canto“ meno vadovas, chorvedys ir dirigentas Egidijus Kaveckas.
Praėjusį spalį „Bel Canto“ šventė pergalę Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse ir pelnė „Grand Prix“. E. Kaveckui tai buvo pirmasis triumfas su kolektyvu, kurio priešakyje jis stovi nuo 2017-ųjų pradžios.
„Bel Canto“ siekia keisti chorinės muzikos įvaizdį, kuo didesniam klausytojų ratui atskleisti jos grožį, galią ir įtaigą.
„Publikai norime nusiųsti kitokią žinutę. Valstybės 100-metį galime švęsti su užsienio draugais – geriausiais pasaulyje. Kviesti juos į Lietuvą, dalytis patirtimi ir mokytis. Būkime atviri pasauliui – „Open to the world“, – sakė „Bel Canto“ prezidentas Audrius Valatkevičius.
Jo manymu, nėra gerai, kai patriotiškumą, meilę tėvynei vis dar susiauriname iki paprastų dalykų – tautinių juostų, klumpių, dainų švenčių ir cepelinų. XXI amžiuje – globalizacijos, atvirumo epochoje – to jau negana. Reikia mokytis iš kitų ir būti atviriems kitoms kultūroms.
„Kas pasakė, kad dainuodamas amerikietišką ar britišką muziką esu mažesnis patriotas už tą, kuris atlieka lietuvišką? Galbūt turiu kitokį skonį, matau kitą prasmę taip darydamas, tačiau anaiptol nesu mažesnis patriotas“, – pabrėžė A. Valatkevičius.
Mėgėjų lyga neturi tradicijų
Lietuvos chorinis menas laikomas antrarūšiu, jam tenka pavainikio vaidmuo. Liūdniausia, kad tą vaidmenį, neturėdamos jokių ateities vizijų ir nenorėdamos dirbti naujai, jam skiria valstybinės institucijos, kurios privalo rūpintis choriniu judėjimu. „Chorų Lietuvoje – labai mažai, į juos niekas neina, žmonės nedainuoja. Todėl ir norisi žvelgti į tolius, dairytis ir lygiuotis į pasaulį“, – teigė A. Valatkevičius.
Deramų pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Latvijoje ir Estijoje chorinis menas yra laikomas valstybės prioritetu. Stipriausių chorų vadovai ir svarbiausi specialistai gauna valstybės paramą, jiems mokamas atlyginimas.
Periodiniams renginiams, tarkime, dainų šventei, ten rengiamasi iš anksto. Pasibaigus vienai, jau žinoma, kokia programa bus po ketverių metų. Tuo tarpu Lietuvoje viskas daroma paskubomis, likus mėnesiui dar nėra aišku, kas bus ir kas už ką atsakingas.
Užsienio chorai gali didžiuotis ilgametėmis tradicijomis, ramią šiandieną ir rytdieną garantuojančiais mecenavimo mechanizmais. „O mes per 28 metus nesukūrėme jokių chorinių tradicijų. Net nepradėjome kurti.
Kitose šalyse veikia stiprios chorų sąjungos – su gerai organizuota struktūra, finansavimu ir strategija. Jos rūpinasi mėgėjų lyga, jai atstovauja. O pas mus net nėra su kuo pasikalbėti, pasitarti“, – sakė A. Valatkevičius.
Pirmasis susitikimas
Pirmasis muzikinio projekto „Open to the World“ susitikimas įvyks balandžio viduryje. „Bel Canto“ gerbėjai klausysis savo mylimo kolektyvo ir „Svanholm Singers“ atliekamų kūrinių.
Svanholmo „dainorėliai“ – išskirtinis kamerinis vyrų choras iš Švedijos – garsėja lengvu, jaunatvišku skambesiu ir virtuozišku muzikalumu.
1998 metais įkurto ansamblio sudėtyje – 20 talentingų dainininkų, vadovaujamų dirigentės Sofios Söderberg Eberhard. Choro repertuare skamba Baltijos ir Skandinavijos šalių chorinės kompozicijos. Europą ir Japoniją išmaišę „Svanholm Singers“ Lietuvoje lankysis antrą kartą – mūsų klausytojai su jo muzika susipažino dar 2003 metais.
Ciklo „Open to the World“ programos, be abejo, skirsis. Tačiau jungiančia jų grandimi taps lietuvių kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinys „Tėvyne mūsų“, kurį per pasirodymus su šeimininkais dainuos ir visi svečiai.
