Kaip ir paties pianisto gyvenimas, kuris atrodo tarsi pateptas sėkmės. Tačiau ji ne atsitiktinė – A. Tysono talentas, gilus pašaukimas ir meilė muzikai yra jo raktas į sėkmę ir pasaulinį pripažinimą. Pasirodo muzikinis genialumas gali gimti šeimoje, kurioje prieš tai niekas negrojo, galima į muzikanto kelią ateiti pagal nusistovėjusius standartus – vėlai, ir vis tiek to, kas duota neuždarysi į jokią dėžę ir neužriši jokiame maiše. Pianisto A. Tysono istorija visa tai įrodo. Šiandien atlikėjas groja su pagrindiniais orkestrais ir prestižinėse koncertų salėse, tokiose kaip garsioji ir klasikinės muzikos epicentru laikoma Niujorko Carnegie Hall, Briuselio BoZar, Ciuricho Tonhalle, Lincoln centras, Londono Wigmore Hall, o taip pat festivaliuose – Liucernos fortepijono festivalyje, Dubrovniko festivalyje, Miami International fortepijono festivalyje. Šį sezoną atlikėjas užbaigs su Haydn filharmonijos orkestru ir pasirodymu žymiojoje Vienos Konzerthaus salėje bei su Orchestra della Svizzera italiana, diriguojamu Maestro Vladimiro Aškenazio.
„Fortepijono romantikas“ skelbia BBC radijas. „A. Tysonas W. A. Mozarto muzikoje kuria stebuklus.” – rašo pianistas Peter Paul. „Amerikiečių pianistas Andrew Tysonas yra tokia ryški asmenybė, kad jis niekaip netelpa į konkursinius rėmus. Jis kur kas įdomesnis ir stovi žymiau aukščiau viso to... Jis groja tą, ką jaučia, jis turi individualų santykį su laiku, kompozitoriumi, jis atviras, talentingas ir nuoširdus. “ – atsiliepia dirigentas Felix Korobov. „A. Taysoną sunku su kuo nors supainioti. Jo dinaminis diapazonas kur kas platesnis, jo paspaudimas žymiai subtilesnis negu daugelio kitų.“ – muzikologas Valentin Predlogov.
Pianistas A. Tysonas yra svarbiausių konkursų laimėtojas ar laureatas. Vienas paskutiniųjų konkursų – tai Geza Anda konkursas Ciuriche 2015 m., kuris ir tapo esminiu lūžiu pianisto karjeroje, atvėrusiu jam pagrindinių koncertų salių duris ir davusiu kontraktą su viena svarbiausių atlikėjų agentūrų Hazard Chace Londone.
Taigi trumpai apie savo sėkmės istoriją pasakoja pats A. Tysonas.
Nuo ko viskas prasidėjo:
Esu pirmas profesionalus pianistas savo šeimoje. Sulaukus septynerių metų mane mama užrašė į fortepijono būrelį. JAV koledžuose mokiniai privalomai turi pasirinkti kažkokį instrumentą savo papildomai veiklai. Taip įvyko mano pirmas susitikimas su fortepijonu, kuris išaugo į didelę viso gyvenimo meilę. Galima sakyti – rimtai ir profesionaliai grojimu užsiėmiau sulaukęs penkiolikos metų, kuomet nuvykau į didelį festivalį. Tada pirmą kartą pajutau tą žavesį groti, būti tarp rimtų muzikantų. Tai ganėtinai vėlai, tačiau džiaugiuosi, kad į šį kelią atėjau pats, sąmoningai atradęs muziką. Tuomet sau pasakiau, kad muzika ir fortepijonas bus tai, kuo gyvensiu visa likusį gyvenimą.
Prestižiniai universitetai:
Dalyvavau stojamuosiuose egzaminuose į universitetą beveik nesiruošęs, juk rimtai ir profesionaliai pradėjau groti tik nuo 15 metų. Kažkokia kosmoso galia ir stebuklas lėmė, kad buvau atrinktas į Kurtis universitetą Filadelfijoje. Aš buvau visiškame šoke, kadangi į kursą priima 12 – 15 žmonių, įstojo įvairių konkursų nugalėtojai, labai rimti muzikantai ir aš kartu su jais. Buvau tarsi įmestas į pačią giliausią baseino vietą ir man buvo pasakyta „plauk“. Bet šiame universitete buvo tokia draugiška, kūrybiška ir įkvepianti atmosfera, kad aš labai greitai pritapau. Vėliau sekė studijos Niujorko Juilliard menų mokykloje. Man pasisekė, kad turėjau galimybę mokytis pačiuose geriausiuose universitetuose.
Sėkmė konkursuose:
Mano istorija su konkursais labai panaši kaip ir su stojimu į universitetus. Dalyvaudavau nieko nesitikėdamas, specialiai nesiruošdavau laimėti, tiesiog mokiausi kūrinius ir galvojau, kad dalyvauju ne konkurse, o tiesiog groju koncerte klausytojams. Supratau gyvenime vieną taisyklę, sėkmė aplanko tada, kai mažiausiai jos tikiesi. Paskutinysis laimėjimas G. Anda konkurse Šveicarijoje vyko tokiu pačiu algoritmu. Atsižvelgiant į tai, kad šiam konkursui reikėjo parengti labai platų repertuarą ir kad daugelį kūrinių aš grojau pirmą kartą – tai mano dalyvavimas jame skamba kaip visiška avantiūra, kuri baigėsi laimėjimu.
Kompozitoriai:
Atvirai pasakysiu, man atrodo, kad patys geriausi mokytojai yra kompozitoriai. Studijuodami jų muziką mes išmokstame svarbiausių dalykų. Iš pradžių be galo žavėjausi L. van Beethoveno muzika, o pastaruoju metu daug gilinuosi į Aleksandro Skriabino kūrybą. Neįtikėtina, kokie jie skirtingi. Apskritai pianistai yra labai privilegijuoti, nes turi vieną plačiausių repertuarų. Vien W. A. Mozarto kūrinius galima studijuoti visą gyvenimą ir jo bus negana. Apskritai manau, kad atlikėjas neturėtų apsiriboti vienu ar keliais kompozitoriais. Muzikantui svarbus nuolatinis judėjimas, atradimai, kūryba. Aš pats kartais eksperimentuoju, per savo repeticijas imu pirmas pasitaikiusias gulinčias natas ir pradedu dirbti. Kiek įdomių kūrinių taip atradau. Mano varomoji galia – spontaniškumas. Kalbant apie kompozitorius – viena didžiausių mano gyvenimo meilių yra Frederico Chopino kūryba. Ko gero niekas kitas nerašė taip, kaip šis didis genijus. Skirtinguose savo gyvenimo etapuose esu vis su kita muzika. Dabar į Lietuvą atvyksiu su ispaniškų motyvų kupina programa, tai ir Isaac Albéniz, ir Maurice Ravel, Franzo Liszto „Ispaniškoji rapsodija“. Šalia dar atliksiu Domenico Scarlatti sonatas, kurios beje irgi turi nemažai ispaniškų sąskambių.
Pomėgiai:
Kada man užduoda šį klausimą aš noriu slėptis, nes praktiškai visas mano gyvenimas yra muzika. Tiesa aš turiu vieną didelį pomėgį – tai literatūra apie rusišką šachmatų mokyklą, nors pats praktiškai nemoku žaisti šachmatais. Pastebiu panašumą su kompozitoriais ir atlikėjais – šachmatų žaidėjai taip pat turi savo visiškai nepriklausomą ir individualų žaidimo stilių. Vienu metu Rusijoje išeidavo daug žurnalų apie šį žaidimą ir jo skaitytojai galėdavo dalyvauti spėliojime, kas laimėjo šachmatų partiją, pagal pergalės stilių. Didieji meistrai buvo atpažįstami pagal savo ėjimus ir figūrų išdėstymą. Šachmatų žaidime mane žavi ne logiški sprendimai, bet žaidimo estetika. Tai tiek apie mano kitus pomėgius. O muzika mano gyvenime yra tai, kame aš kvėpuoju, skrieju kaip delfinas jūroje. Mane žavi laisvė – laisvė kurti, laisvė keliauti į skirtingas šalis, sutikti vis kitus žmones, pažinti jų tradicijas, stebėti, kaip jie priima tai, ką aš darau. Vyksta nuolatiniai mainai. Laukiu savo kelionės į Lietuvą.
Pianistas Andrew Tyson Lietuvos klausytojus pakvies į savo koncertus vasario 21 – 24 d. Atlikėjas pasirodys: vasario 21 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, vasario 22 d. – Kauno filharmonijoje ir vasario 24 d. – Klaipėdos koncertų salėje.
