Kaip rašoma pranešime spaudai, „Madagaskare“ išvysime žinomą Lietuvos diplomatą, poetą Oskarą Milašių (Oskarą), Salomėją Nėrį (Salę), Emiliją Kvedaraitę (Milę), Eleną Vilčinskaitę (Helę) ir Kazimierą Pakštą (Pokštą), kuris Lietuvos istorijoje įsiamžino kaip žmogus, siekęs padidinti Lietuvą. R. Tumino spektaklyje „Mistras“ siūloma netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. „Mistro“ centre – lietuvių kilmės Antašventės dvaro valdytojas Andžejus Tovianskis, taip pat ir Adomo Mickevičiaus likimas, „tikro“ herojaus, kurio galbūt nesąmoningai ilgimės šiandien, paieškos.

Šimtmečiui skirtoje savaitėje bus ir šiuolaikinės dramaturgijos: daugybę apdovanojimų pelnęs Paulinos Pukytės ir režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Bedalis ir labdarys“ apie emigracijos paženklintus žmones. Aktorė Elžbieta Latėnaitė, sukūrusi įtaigų britės Jordan vaidmenį ir nuskynusi laurus dviejuose festivaliuose, atvira: „Jordan vaidmuo „Bedalyje ir labdaryje“ yra vienas mėgstamiausių mano vaidmenų, kur kalbu trimis kalbomis, atlieku savo kūrybos dainą „London, London“ ir groju visiems iki širdies gelmių pažįstamą Juozo Naujalio (Giedriaus Puskunigio pritaikytą) „Lietuva brangi“.

Po įvairių kūrybinių ieškojimų pavyko vientisas vaidmuo, kuris porai mano šeimos narių atrodo geriausias, kokį jie yra matę mano karjeroje“.

Elžbieta Latėnaitė pusmetį yra gyvenusi Londone, į kurį vyko ne uždarbiauti, o pamatyti pasaulio, pakeisti aplinką, patirti nuotykių. Tokio Londono ir tokios Anglijos, kokią aprašo Paulina Pukytė, ji nepažino: „Buvau visai kitame Londone: spalvingame, gražiame, daugiakultūriniame, nejaučiau emigrantų problemų. Ten dirbau padavėja, ėjau į spektaklius, dalyvavau atrankose, su didžiausiu malonumu kino teatre žiūrėjau filmus, kurie Lietuvą pasiekdavo vėliau arba visai nepasiekdavo. Gyvenau arčiau centro, tad laisvą laiką leisdavau pačioje Londono širdyje. Su lietuviais esu bendravusi gal tik kelis kartus, nes mano draugai buvo kitataučiai. Kadangi nebuvau įsigilinusi į išeivių problemas ir negalėjau pritaikyti tos patirties, su didžiausiu pasimėgavimu spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ vaidinu britę Jordan, vartodama Londone girdėtą ir savo „patobulintą“ anglų kalbą su britišku akcentu. Tačiau jau nuo pat spektaklio repeticijų pradžios supratau, kad mano asmeninė patirtis kiek kitokia nei lietuvių herojų. Net sunku priimti Paulinos Pukytės kūrinį kaip realybę, norėčiau, kad viskas ten būtų išgalvota“, – sako aktorė.

Šis spektaklis – puiki proga permąstyti emigraciją kaip skaudų reiškinį, apie kurį sunku kalbėti ir aktorei Elžbietai Latėnaitei. „Liūdna, kad prieš devyniasdešimt metų išsakyta profesoriaus Kazio Pakšto mintis apie tai, kad „Lietuvos valdžia ir visuomenė dar neišmoko branginti žmonių...“, yra vis dar aktuali. Man irgi atrodo, kad dar neišmokome vertinti savo tautiečių. Tikiuosi, kad tai keisis ir kuo greičiau, nes kitaip mūsų kaip tautos likimas yra liūdnas. Yra labai daug gerų talentingų darbščių tautiečių, tikiuosi, kad šviesa nusvers tamsą“, – sako Elžbieta Latėnaitė ir kviečia į spektaklius „Bedalis ir labdarys“, „Mistras“ bei „Madagaskaras“ vasario 13 – 18 dienomis.

Vilniaus mažasis teatras yra ypatingai puiki vieta apsilankyti minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. XX a. pradžioje tai buvo vienas didžiausių pastatų sostinėje ir pati svarbiausia lietuvių susibūrimo vieta. Čia veikė „Rūtos“ draugija, kurios veikloje dalyvavo: dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Liudas Gira, Jurgis Šlapelis, Antanas Žmuidzinavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Sofija Kymantaitė ir daugelis kitų. Lietuva rengiasi prisiminti visų jų vardus ir darbus, švęsdama įspūdingą jubiliejų. O Jūs ar jau žinote, kur ir kaip jį švęsite?
Vilniaus mažojo teatro žiūrovų laukia malonios staigmenos, kurias jie pajus vos įžengę į teatrą, kur vasario 13-18 dienomis bus jaučiama tarpukario laikų atmosfera.