Į Lietuvą jau atvyko ir abu kūrinio solistai – orkestro draugas, publikos simpatijas pelnęs pianistas Alexanderis Paley ir paslaptingosiomis Marteno bangomis grosiantis Bruno Perrault.

Prieš koncertą svečias iš Prancūzijos sutiko pasidalinti mintimis apie koncerte skambėsiančią Olivier Messiaeno simfoniją „Turangalila“ ir savo egzotiškąjį instrumentą – Marteno bangų pasaulyje šiuo metu tėra vos kelios dešimtys.

„Neįmanoma groti Marteno bangomis ir nebūti grojus O. Messiaeno“, – šypsosi B. Perrault. Unikalaus instrumento meną Strasbūro konservatorijoje studijavęs atlikėjas kaip kviestinis solistas 2008 m. grojo daugybėje renginių, skirtų kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms, kurie vyko Prancūzijoje, Norvegijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir kitur.

„O. Messiaeno kūryba užima didžiulę dalį mano gyvenime, nes šis kompozitorius rašė nuostabią muziką Marteno bangoms, į kurią tikiuosi įnešti savo asmeninio požiūrio ir jausmų, – sakė B. Perrault. – Man O. Messiaeno muzika yra tokių prancūzų kompozitorių kaip Claude‘as Debussy kūrybos tąsa – tai muzika, pagrįsta spalvomis, harmonija, virtuoziškumu. Mane žavi tonacijų ypatumai, indiški muzikos ritmai, taip pat ypatingas ryšys tarp paukščių (O. Messiaenas buvo ornitologas – aut.) ir religinių motyvų – tai ypač ryšku kūrinyje „Šv. Pranciškus Asyžietis“. Man O. Messiaeno muzika iš tiesų yra Dangaus ir Žemės muzika“, – pasakojo žymus atlikėjas.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncerte B. Perrault kartu su A. Paley ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus, atliks O. Messiaeno simfoniją „Turangalila“, kurią pats kompozitorius dar vadino meilės daina. „Tai – didžiulė simfonija, bet ji taip varijuoja tarp dalių, kad atrodo išties trumpa. Joje labai svarbus vaidmuo tenka mušamiesiems – tam-tamui, cimbolams, varpeliams... Fortepijono partija čia yra viena sunkiausių fortepijoninių partijų pasaulyje – tiek ritmiškai, tiek savo ekspresyvumu ir virtuoziška kadencija, – apie kūrinio subtilybes pasakojo B. Perrault. – Žinoma, man labai patinka ir Marteno bangų partija – ji orkestrui suteikia naujų spalvų ir neįtikėtinos šviesos. Be to, ši partija nuolatos kuria dialogus tarp orkestro ir fortepijono. Tai tarsi nauja linija orkestre“, – sakė solistas. Atlikėjas džiaugiasi, kad kūrinyje galima panaudoti daugybę ypatingo instrumento galimybių: visą diapazoną, tris garsiakalbius, kintančią dinamiką ir skirtingus garso tembrus – nuo švelnaus iki stipraus.

Fortepijoną ir Marteno bangas studijavęs B. Perrault neslepia, kad nors labai mėgsta fortepijoną, Marteno bangos jį kaip atlikėją domina labiau. Pastarojo instrumento kūrėjas prancūzų pianistas ir violončelininkas Maurice‘as Martenot, kurdamas savąsias Marteno bangas, apjungė šių dviejų instrumentų bruožus. Tiesa, jų skleidžiamame garse dar galima išgirsti ir vargonų bei kitų orkestro instrumentų sąskambių. „O. Messiaenas visą savo gyvenimą buvo įsimylėjęs Marteno bangas ir kurdamas muziką intensyviai bendradarbiavo su jų kūrėju. Norint geriau suprasti šį instrumentą, reikia jį tiesiog išgirsti, apžiūrėti ir susitikti su manimi po pasirodymo scenos priekyje. Aš dažnai pasakoju apie Marteno bangas jomis susidomėjusiems žiūrovams“, – šypsojosi B. Perrault.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas įvyks sausio 31 d. Klaipėdos koncertų salėje, vasario 1 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose.