„Mano tapyba ne tam, kad išsiaiškinčiau, o tam, kad nutolčiau“, – sako ji poetiškai. Su parodos žiūrovais Eglė nori pasidalyti ypatingų būsenų patirtimi, kai ribos tarp vidinio ir išorinio pasaulio nusitrina.

Sukūrė savo bažnyčią

Menininkė, žinomos profesionalių šokėjų poros duktė, paveiksluose kuria scenines situacijas, artimas šešėlių teatrui ir muzikiniams kūriniams. Jos tapybos temos dabar siejasi su kasdieniškais išgyvenimais, tačiau tai jokiu būdu ne lyrinė nuotaikų kaita. Kartais ir kasdienybėje, anot parodos autorės, atsiveria netikėtų dalykų.

„Patirtis verčia mąstyti apie gyvenimą ir negyvenimą. Priešybių vienovę. Man iškilo esminis klausimas, ar Dievo sutvarkytas pasaulis jau toks palankus žmogui. Parodoje tarsi pasistačiau savo asmeninę bažnyčią. Joje įsidrąsinau spręsti savo santykį su Dievu“, – teigė E. Gineitytė.

Autorines parodas ji rengia labai retai. Ne iš tų, kurie nuolat stokodami dėmesio visur rodosi po kelis kartus per metus. Nemažai lemia ir dailės mokytojos darbas keliose Vilniaus mokyklose.

„Be to, paroda greitai nesubręsta, jai reikia laiko. Būna daug svarstymų, eksperimentavimų, tačiau jie ne visada pavyksta, taip ir lieka iliuzijomis“, – sakė dailininkė.

Spalvų gūsiai žiemos peizaže

Parodą kuruoja vienas didžiausių šiuolaikinės lietuvių dailės autoritetų – VDA profesorė menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė. Pakalbinta tuo metu, kai paroda jau pasirengusi susitikimui su žiūrovais, R. Jurėnaitė sakė skriejanti ant euforijos sparnų – toks geras tapybos ir pačios ekspozicijos įspūdis.

Anot jos, E. Gineitytė yra viena svarbiausių savo kartos menininkių. „Ji itin savita, ir kiekviena jos paroda – didelis įvykis. Nes autorė nuolat ieško, keičiasi jos darbai.

Anksčiau Eglės kūryboje buvo svarbus žmogaus figūros ir peizažo santykis, kiek vėliau – žmogaus ir sukonstruoto statinio įvaizdis. O dabar ji apsiriboja pačia gamta arba interjeru. Ir visada jai rūpėjo ta subtili abstrakcijos ir tikrovės įspūdžių pusiausvyra“, – sakė R. Jurėnaitė.

Ji teigė, kad paroda suteiks daug džiaugsmo žiūrovams, ypač žiemą. „Gamtoje ir interjeruose menininkė sukaupia regimus įspūdžius ir paverčia juos lakoniškais ženklais. Dėl to peizažai tarsi apmąsto žmogaus būtį per geltonos, mėlynos spalvos gūsius“, – aiškino menotyrininkė.

R. Jurėnaitės sumanymu ekspozicija pateikiama kaip instaliacija, specialiai pritaikyta šiai „Titaniko“ salei. Sukuriama erdvė, kurioje žiūrovas persismelkia E. Gineitytės paveikslams būdinga skaidria melancholija.

Salėje pastatyti dideli suolai, ant jų sėdėdamas jis gali ramiai įsijausti į paveikslų spalvas ir linijas. Menotyrininkė svarstė, kad didžiausią įspūdį paroda padarys ne per atidarymą, o vėliau, kai ją lankys pavieniai žiūrovai.

Galerijos „Contour Art Gallery“ atstovaujama E. Gineitytė 1994-aisiais VDA baigė tapybą, surengė 7 autorines parodas, dalyvavo daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Parodos atidarymo akimirkos: